Anot P. Vertelkos, Lietuva, atvirkščiai, stengiasi gerinti sąlygas ir tvarko biurokratines procedūras, taigi įgyja daugiau galimybių: „Turime potencialą plėtoti verslo paslaugų, medicinos, biomedicinos, inžinerijos, farmacijos sektoriaus bendradarbiavimą. Šie sektoriai gali būti paveikti referendumo, todėl veikla gali persikelti į Lietuvą“, – mano P. Vertelka.

Tartis su Europa Šveicarijai bus nelengva

„Didžiulis Šveicarijos žemėlapį traiškantis medis“, „Gabalais šalies teritoriją besidalijančios kitataučių rankos“. Panašiais plakatais pastarąjį mėnesį buvo išmargintos vienos turtingiausių Europos ir pasaulio valstybių Šveicarijos miestų viešosios erdvės. Vasario 9 d. šalyje surengtas visuotinis referendumas dėl masinės imigracijos mažinimo.

50,34 proc. balsavusiųjų pasisakė už apribojimų atvykstančių į šalį dirbti užsieniečių įvedimui. Toks gyventojų sprendimas atrodytų įprastas šalies vidaus politikos reguliavimo įrankis, jei ne tarptautiniai susitarimai su Europos Sąjunga (ES).

Nors Šveicarija šiai bendrijai nepriklauso, šalis į Sąjungą ekonominiu ir politiniu aspektu glaudžiai integruota. Imigrantų skaičiaus mažinimas reikštų susitarimų dėl laisvo darbininkų judėjimo ES pažeidimą.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius politologas Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad dėl referendumo verdikto gali strigti bendradarbiavimas su kitomis Europos valstybėmis.

„Laisvas asmenų ir darbo jėgos judėjimas yra viena iš pamatinių ES sutarties nuostatų. Sprendžiant iš kai kurių ES politikų reakcijos, ypač tokių valstybių, kaip Prancūzija, Vokietija, ar užsienio reikalų ministrų pareiškimų, galima susidaryti įspūdį, kad Šveicarijai persiderėti žmonių iš ES judėjimo nuostatas nebus paprasta“, – mano jis.

Anot politologo, gali būti, kad ES valstybių vadovai ir ES institucijos veikiausiai į derybas žiūrės daug plačiau ir sieks peržiūrėti ir bendradarbiavimo sąlygas kitose srityse (pavyzdžiui, prekybos, paslaugų teikimo, kapitalo judėjimo): „Atrodo, kad ES gali vertinti tai kaip bendrą paketą, ir tada galimi keli scenarijai. Arba bus sugriežtintos sąlygos Šveicarijos piliečiams dirbti ES šalyse, arba kitur keičiamos bendradarbiavimo sąlygos.“

Šveicarus nervina per daug žmonių gatvėse

Šiuo metu Šveicarijoje gyvena per 8 mln. gyventojų. Apie ketvirtis jų – imigrantai, kurių didžiąją dalį sudaro atvykėliai iš Italijos, Vokietijos, Portugalijos, Serbijos ir Prancūzijos. Kasmet šalies populiacija padidėja 80 tūkst. gyventojų. Anot vietos žiniasklaidos, šveicarai vis dažniau susiduria pertekliniu žmonių srautu viešajame transporte, didieji miestai tampa perpildyti, atsiranda trukdžių pensijų sistemose, o nusikalstamumas auga.

Šveicarų radijo stoties „World Radio Switzerland“ žurnalistė Jaimie Guerra sako, kad šiomis problemomis kasmet skundžiasi vis daugiau šveicarų, o didžiuliai žmonių srautai yra viena pagrindinių priežasčių. „Šveicarija – nedidelė, kalnų apsupta šalis. Todėl, palyginti su kitomis valstybėmis, čia nėra labai daug gyvenamųjų plotų. Miestuose populiacija viršija normas, kyla būstų nuomos kainos, – kalba ji. – Ženeva susiduria su žmonių apgyvendinimo krize. Statistiškai 1 m2 gyvena daugiau žmonių nei ankstesniais metais.“

Tai, pasak žurnalistės, akivaizdžiai pastebima ir viešajame transporte. Be to, per keletą metų taip pat pakilo nedarbo lygis. „Visa tai tapo didžiule problema. Žmonės labai susirūpinę, todėl toks ir buvo balsavimo rezultatas“, – pastebi J. Guerra.

Imigrantai – svarbi darbo rinkos dalis

Imigracijos kvotų mažinimui nepritariantys gyventojai iš dalies sutinka su kritiškai nusiteikusių tautiečių nuomone. Kita vertus, iš kitų Europos valstybių į Šveicariją atsikeliantys užsieniečiai yra svarbi darbo rinkos dalis, nes užpildo trūkstamas darbo vietas ir yra nepakeičiama darbo jėga. Nors pasipiktinusių dėl imigrantų užimamų darbo vietų šalyje netrūksta, vietos verslininkai tikina, kad aukštos kvalifikacijos darbo jėgos tarp vietinių gyventojų rasti sudėtinga, todėl samdosi atvykėlius iš ES.

Lietuvos nepaprastais ir įgaliotasis ambasadorius Šveicarijoje Jonas Rudalevičius sako, kad, pavyzdžiui, dauguma vokiečių arba italų ten dirba kvalifikuotą darbą mokslo, technologijų, sveikatos apsaugos srityje. Net tarp labai didelių įmonių, koncernų vadovų yra daug vokiečių – jie darbą gavo ne per protekcijas, o dėl gebėjimų, kvalifikacijos. Matyt, žmonės apie tai nesusimąsto, o populistinė nuomonė sudarė požiūrį, kad užsieniečiai užima vietinių darbo vietas, svarsto ambasadorius.

„Prieš trejetą metų gulėjau ligoninėje ir mačiau, kad gydytojai ir medicinos seserys yra vokiečiai, italai, o slaugos srityje (tai mažiau kvalifikuotas darbas) yra darbuotojų ir iš buvusios Jugoslavijos, Portugalijos. Kitas dalykas – pačių šveicarų nenoras dirbti kai kuriuos darbus, kuriems reikia mažesnės kvalifikacijos“, – pastebi J. Rudalevičius.

Imta galvoti, kad balsuota per anksti

Referendumo verdiktas šokiravo ES vadovus ir pačios Šveicarijos elitą. Imigrantų srautų mažinimas reikštų ES piliečių teisės laisvai keliauti ir dirbti užsienyje apribojimą. Pasirodžius pranešimams apie teigiamą referendumo rezultatą, Vakarų valstybių lyderiai Šveicariją įspėjo svarstysiantys tolimesnį jos dalyvavimą laisvojoje rinkoje. Šiuo metu daugiau kaip pusė šalies eksporto atitenka ES.

Užsienio apžvalgininkų nuomone, nutraukus glaudžius ekonominius ryšius, tai smarkiai atsilieptų šalies gerovei. J. Guerra sako, kad vis dažniau pradedama kalbėti, jog referendumas buvo kiek skubotas žingsnis.

„Valdžia turi trejus metus įgyvendinti referendumo nuostatoms. Per šį laikotarpį gali daug kas pasikeisti. Pavyzdžiui, įvykti dar vienas referendumas. Nemažai žmonių taip ir galvoja, tikisi, kad bus surinkta pakankamai parašų“, – kalba ji.

Žurnalistė primena, jog šveicarai balsuoja bent keturis kartus per metus, kad tiesioginės demokratijos būdu išreikštų savo valią. Jei šiuo klausimu bus surengtas dar vienas referendumas, didesnė gyventojų dalis pasisakys prieš imigracijos varžymą: „Jie tik dabar aiškiai suprato, kokias pasekmes turėtų ryšių su ES nutraukimas ir kaip skaudžiai tai atsilieptų Šveicarijos ekonomikai. Jau kitą savaitę šveicarų delegacija keliaus į Briuselį. Šveicarijos prezidentas susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Panašu, kad valdžia nori visa tai prislopinti.“

Lietuvos ambasadorius J. Rudalevičius tikina, kad sankcijos iš ES mažai tikėtinos, nors iš Briuselio ir girdėti kiek griežtesnių gaidelių. Bus derybos, mano J. Rudalevičius, tik nežinia, kokie bus rezultatai: „Derybos su ES, žinoma, sulėtės. Jau atšauktas ir susitikimas, per kurį buvo numatyta svarstyti elektros energijos sutartį. [...] Derybos bus nelengvos, kai kur užsitęs, bet apie sankcijas nekalbėčiau.“

Referendumo rezultatas gali išeiti į naudą Lietuvai

Vokietijos Niurnbergo darbo rinkos ir tyrimų instituto profesorius Herbertas Brückeris dar šią savaitę pareiškė, kad referendumo dėl imigracijos rezultatai gali turėti teigiamos įtakos Vokietijai. Būtent iš šios šalies į Šveicariją atsikeliančių žmonių skaičius yra vienas didžiausių. Profesoriaus manymu, šaliai tai gali išeiti į naudą, mat, įvedus imigracijos kvotas, daugiau kvalifikuotos darbo jėgos liktų gyventi Vokietijoje.

Kyla klausimas, ar šveicarų sprendimas turi reikšmės Lietuvai. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ projektų vadovas Paulius Vertelka tikina, kad Lietuva gali pasinaudoti šia situacija savo įvaizdžiui gerinti. „Tiesioginę įtaką, žinoma, sunku įžvelgti, bet Šveicarija siunčia signalus, kad šalis juda ekonomikai nepalankia kryptimi, bloginamos verslo sąlygos, o tai sukuria Lietuvos pranašumą šioje srityje“, – mano jis.

Anot P. Vertelkos, Lietuva kaip tik stengiasi gerinti sąlygas imigracijos ir migracijos srityje, tvarkomos biurokratinės procedūros įdarbinant trūkstamus specialistus, taigi šalis įgauna konkurencinį pranašumą. „Turime potencialą plėtoti verslo paslaugų, medicinos, biomedicinos, inžinerijos, farmacijos sektoriaus bendradarbiavimą. Šie sektoriai greičiausiai ir gali būti paveikti referendumo Šveicarijoje, todėl veikla turi galimybių persikelti į Lietuvą“, – mano P. Vertelka.

Šveicarų pavyzdys parankus kai kurioms Vakarų šalims

Ramūnas Vilpišauskas
Vasario 9 d. vykęs referendumas toli gražu nėra pirmoji tokio pobūdžio visuomenės valios išraiška Šveicarijoje. Šalies gyventojai tiesioginės demokratijos būdu aktualias problemas sprendžia itin dažnai. Vien per šių metų du mėnesius vienoje turtingiausių pasaulio valstybių spėjo įvykti trys referendumai. Dar 11 surengta praėjusiais metais.

Dešiniųjų pažiūrų Šveicarijos liaudies partija kitataučių klausimą taip pat kelia ne pirmą kartą. 2009 m. šalies gyventojai balsavimu nusprendė uždrausti minaretų statybą. Didžiųjų Europos valstybių konservatoriškų pažiūrų politinės organizacijos abu referendumus stebėjo itin akylai. Šių metų vasario pradžioje paaiškėjus, kad didžioji dalis gyventojų nepritaria dideliems imigrantų srautams, Nyderlanduose sukruto skandalingai pagarsėjęs dešiniųjų pažiūrų politikas Geertas Wildersas ir paragino savo šalies žmones sekti Šveicarijos pavyzdžiu.

Prancūzijoje gerai žinoma politinė veikėja ir visuomenininkė Marine Le Pen viešai pareiškė, kad šveicarų pergalė paskatins prancūzus kovoti su masine imigracija.

R. Vilpišauskas sako, kad skeptiškai imigrantų atžvilgiu nusiteikusioms Vakarų partijoms sekti šveicarų pavyzdžiu nebus paprasta.

„Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Olandijoje, Prancūzijoje) tos partijos, kurios kritiškai žiūri į imigrantus, pasveikino referendumo Šveicarijoje rezultatus ir greičiausiai naudos tai kaip papildomą argumentą, kad jų keliamos problemos yra pripažįstamos ir kitose Europos šalyse, net ir tokiose turtingose, kaip Šveicarija. Tad neabejotinai šio referendumo rezultatas retoriniais tikslais bus naudojamas politinėse diskusijose kitose Europos valstybėse“, – įsitikinęs politologas.

Vis dėlto, pastebi jis, nebus taip paprasta pakartoti Šveicarijos pavyzdžio, nes daugelyje kitų šalių referendumai organizuojami daug rečiau ir tokie klausimai nėra sprendžiami referendumais.

Apžvalgininkų nuomone, Šveicarijos apsisprendimas gali turėti įtakos jau ne vienus metus masinės imigracijos klausimą keliančios Didžiosios Britanijos imigracijos politikai. Derėtų priminti, kad visai neseniai Vilniuje vykusiame ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime britų premjeras Davidas Cameronas pareiškė ribosiantis ES migrantų teises į socialines išmokas.

R. Vilpišauskas primena, kad britai jau kurį laiką diskutuoja apie tolesnį priklausymą ES: „Tad greičiausiai tai prisidės prie tolesnės eigos ir Šveicarijos pavyzdį veikiausiai naudos tie, kurie siekia įvesti papildomus apribojimus imigrantams į Didžiąją Britaniją. Tik kol kas sudėtinga pasakyti, ar gali būti priimti apribojimai, kurie neatitiktų ES sutarties.“

Veikiausiai, mano politologas, gali būti siekiama aiškiau atskirti teises žmonių, atvykstančių dirbti, ir tų, kurie pretenduoja į socialinę paramą, įvairias išmokas. Greičiausiai antrajai kategorijai žmonių gali būti sugriežtintos atvykimo ir gyvenimo Didžiojoje Britanijoje sąlygos.

Atsisakyti komforto ir dalytis turtais su imigrantais ar aukoti ekonomiką ir gyventi be svetimtaučių įtakos? Tokį klausimą dabar kelia šveicarų visuomenė ir politikos apžvalgininkai. Aišku viena Šveicarijos laukia ilgos ir sudėtingos diskusijos su Europa.