Reklama davė naudos. Didžiosios Rusijos naftos, dujų, kasybos ir prekybos bendrovės – įskaitant kelias, kurioms vadovauja Vladimirui Putinui artimi milijardieriai – perskėlė savo dešimtis milijardų į Nyderlandus ir kitas Europos valstybes, neretai padedančias išvengti mokesčių ir kapitalo nutekėjimo (verta paminėta Liuksemburgą, Šveicariją ir Airiją).
Štai kelios minėtosios firmos paslaugomis pasinaudojusios bendrovės – „Rosneft“, „Gazprom“, „Lukoil“ ir Ženevoje pagrindinę būstinę turinti „Gunvor Group Ltd.“, kurios vienas iš steigėjų yra Rusijos prezidento bičiulis, tapęs JAV įvestų sankcijų auka.
Tad nieko keisto, jog Europoje esančios priebėgos nuo mokesčių gali veiksmingai pasitarnauti, bandant priversti Rusiją patraukti nagus nuo Ukrainos. Be to, turtingiausi Rusijos verslininkai noriai naudojasi paskolomis ir subsidijomis iš užsienio, tad akivaizdu, jog per šį mechanizmą jiems būtų galima kaip reikiant pakenkti.
„Jeigu pavyktų parodyti, jog konkrečių verslų savininkai yra žmonės, kuriems pritaikytos sankcijos, nebeliktų jokių abejonių, jog toks turtas gali būtų įšaldytas. Klausimas skamba taip: „Kiek toli bus ryžtasi nueiti? Ar Šveicarija, Nyderlandai ir Liuksemburgas tam pasirengę?“. Visi puikiai žino, jog tokie dalykai vyko metų metus“, - teigia buvęs JAV Senato tyrėjas ir pinigų plovimo bei mokesčių vengimo specialistas Jackas Blumas.
Nyderlandai, Kipras, Liuksemburgas ir Airija priklauso Europos Sąjungai, tad privalo pritarti Briuselio Maskvai parinktai bausmei. Tačiau vis dar svarsto, ar sutikti su griežtesnėmis vienašališkomis priemonėmis, panašiomis į Vašingtono veiksmus – o sulaukti tokio pritarimo mažai tikėtina. Šveicarija Europos Sąjungai nepriklauso.
Daugumos Europos valstybių nuomonė dėl veiksmų prieš Rusiją yra prieštaringa – juk būtent Maskva joms tiekia didžiąją dalį dujų ir naftos, be to, Rusija – svarbus investicijų šaltinis (verta paminėti nekilnojamojo turto rinką Londone). Vokietijos kanclerė Angela Merkel gegužės 2-ąją dieną pareiškė esanti pasirengusi pritarti sankcijos prieš Rusiją, jeigu Maskva nuspręs trukdyti Ukrainoje gegužės 25 dieną planuojamiems prezidento rinkimams.
„Labai svarbu į šį procesą įtraukti bankus ir bendroves, kur rusai saugiai investuodavo turtą“, - teigia knygos „Treasury’s War: The Unleashing of a New Era of Financial Warfare“ autorius Juanas Zarate, anksčiau konsultavęs JAV valdžią valstybinio saugumo klausimais.
