„Nuo kovo 16 ir iki balandžio 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) nukentėjusių nuo COVID-19 sąraše įmonių padaugėjo nuo 32 iki 50 tūkst., – sako įmonių kreditingumo riziką vertinančios įmonės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – kaip teigia VMI, visoms joms bus taikomas atleidimas nuo delspinigių, iš jų nebus išieškomi mokesčiai, o pateikusios prašymą, jos galės sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų. Panašios priemonės bus teikiamos ir socialinio draudimo srityje. Be to, tiekėjai, tiekiantys prekes sąraše esančioms įmonėms, galės iš valstybės atgauti didžiąją dalį išrašytos sąskaitos vertės.“
„Creditreform Lietuva“ analitikai peržiūrėjo visas 50 286 įmones, įtrauktas į sąrašą ir pabandė jas surūšiuoti pagal įvairius parametrus.
Tarp labiausiai nukentėjusių – kurortų verslas
Dėliojant nuo karantino nukentėjusius verslus pagal savivaldybes, natūralu, kad daugiausiai atsidūrusių sudėtingoje situacijoje buvo tuose rajonuose, kuriose verslo aktyvumas didžiausias. Daugiausia (net 34,9 proc. viso sąrašo) dalyvių buvo Vilniaus mieste, antroje vietoje liko Kaunas (14,3 proc.), trečia – Klaipėda (5,8 proc.), ketvirti – Šiauliai (3,6 proc.) , o penktas – Panevėžys (3,2 proc.). Mažiausiai sąraše atstovaujamos Pagėgių (0,1 proc.), Birštono (0,14 proc.) ir Rietavo (0,14 proc.) savivaldybės.
Tačiau, jei vertinsime kiek procentų veikiančių rajono įmonių pateko į COVID-19 sąrašą, situacija gerokai pasikeis. Štai paaiškėja, kad viena didžiausių nukentėjusiųjų nuo pandemijos koncentracija pasižymi Palangos ir Birštono verslai. Į VMI viešinamą COVID-19 sąrašą pateko 63,1 proc.
Palangos, 60 proc. Birštono įmonių. Druskininkuose į sąrašą įtraukta 55 proc., o Neringoje – 57,5 proc. visų bent vieną asmenį samdančių įmonių. Turint mintyje, kad pastaruoju metu masiškai atšaukiami kambarių rezervavimai netgi birželiui ir liepai, galima prognozuoti, kad nukentėjusių nuo koronaviruso kurortuose tik daugės.
Daugiausia prekybininkų
Nors ekspertai teigia, kad daugiausiai nuostolių nuo pandemijos ir ją sekusio karantino patyrė turizmo, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriai, VMI sąraše daugiausiai kompanijų, kurios užsiima didmenine prekyba (24,8 proc.), tik šiek tiek atsilieka mažmenininkai (22,2 proc.), treti liko variklinėmis transporto priemonėmis prekiaujantys verslai (14,6 proc.). Tik po jų randame maitinimo ir gėrimų veiklą, kuriai VMI sąraše atstovauja 7,7 proc. įmonių.
Daugiau kaip po 2 proc. sąrašo dar sudaro švietimo (5,8 proc.), žmonių sveikatos priežiūros (5,1 proc.) įstaigos; sporto veiklos, pramogų ir poilsio organizavimo įmonės (4,7 proc.), kitu asmenų aptarnavimu užsiimantys verslai (2,5 proc.). Toks pasiskirtymas paaiškinamas tuo, kad prekybos verslai Lietuvoje yra patys populiariausi, tad, imant absoliučiais skaičiais, ir tarp nukentėjusių jų daugiausia.
Kaip jaučiasi sąrašo dalyviai
Kol kas VMI sąrašo įmonės dar yra pakankamai neblogos sveikatos. Štai 7,8 proc. iš jų bendrovės „Creditreform Lietuva“ prieš karantiną buvo įvertintos ilgalaikio stabilumo ženklu „CrefoCert STABILUS“.
Tačiau reikalai pradeda prastėti.
„Nepriekaištingo – aukštesnio nei vidutinio kreditingumo diapazone turime 25,2 proc. visų sąrašo įmonių, į vidutinio – žemo kreditingumo rėžį patenka jau 44,3 proc., o labai žemą kreditingumą ar net nemokumą konstantuojame 30,6 proc. visų VMI viešinamame faile esančių ūkio subjektų,“ – sako „Creditreform Lietuva“ direktorius.
Neramina ir situacija su COVID-19 sąrašo įmonių įsiskolinimais Sodrai. Lyginant su šių metų sausio viduriu, dabar įmonių, turinčių bent kokią skolą Sodrai padaugėjo 248 proc., o skolingų daugiau nei 10 EUR – net 309 proc.
Tarp nukentėjusių daugiausia smulkių
Skaičiuojant į sąrašą patekusių verslų personalą, verta paminėti kad nuo šių metų sausio iki balandžio mėn. 15 proc. sąrašo dalyvių personalą apkarpė, 11 proc. – padidino, o 73 proc. kol kas išlaikė tokį patį.
Iš viso balandžio pradžioje visose VMI sąrašo įmonėse dirbo 416 751 darbuotojas, arba 0,8 proc. mažiau nei prieš metus. Tarp nukentėjusių nuo koronaviruso buvo ir 9225 įmonės, kurios mėnesio pradžioje neturėjo nė vieno samdomo darbuotojo. 2019 m. tokių būta 9824.
Didžiausią dalį nukentėjusių nuo COVID-19 sąraše sudaro smulkios (1-9 darbuotojai) įmonės - 81,2 proc.. Antroje vietoje – maži verslai (10-49) – 15,8 proc. Vidutinio dydžio (50-249) juridinių asmenų tik 2,6 proc., o didžiųjų (>=250) – nesiekia ir procento (0,3 proc.)
Ir garsenybės kenčia nuo COVID
Pirmus du šių metų mėnesius tik 7313 VMI sąrašo įmonių savo darbuotojams vidutiniškai mokėjo mažiau nei 607 eurus, t.y. sumą, mažesnę nei minimali mėnesinė alga (MMA). Didesniais vidutiniais atlyginimais savo personalą pamalonino 12051 įmonė. Iš jų 5021 mokėjo vidutiniškai daugiau kaip 1000 EUR, o 842 iš jų nepašykštėjo 2000 EUR ir didesnės vidutinės algos.
Beje, „Creditreform Lietuva“ analitikai vertino tik tas įmones, kurių atlyginimų duomenis viešina Sodra. Skaičiavimams naudotas įmonių algų vidurkis per šių metų sausį-vasarį. Tikėtina, kad kovą-balandį vidutinės algos turėtų pasukti žemyn ar bent jau likti ankstesniame lygyje, juolab pirmaisiais metų mėnesiais dažnai mokami priedai už pernykščius metus, kurie buvo tikrai geri.
VMI paviešintame sarąše randame nemažai garsių įmonių. Tarp jų ir restoranų, mados, muzikos ar sporto grandai, tokie kaip kaip „Virtuvės projektai“ (vad. Liutauras Čeprackas), „Amandus“ (vad. Deividas Praspaliauskis), „Istorinė virtuvė“ (vad. Tomas Rimydis), „Stikliai“ (vad. Romualdas Zakarevičius), „Virtuvės mitų griovėjai“ (vad. Alfonsas (Alfas) Ivanauskas), „Fashion House Juozas Statkevičius“ (vad. Juozas Statkevičius), „Mados aikštė“ (vad. Ramunė Piekautaitė), „Angelų pramogos“ (vad. Deivydas Zvonkus) ar Všį „Kairio skrydžiai“ (vad. Jurgis Kairys) bei daugelis kitų.
