„Pati pagrindinė žinia, kad Lietuvoje turime augančią profesionalų bendruomenę, – atvykstančią iš Baltarusijos, Rusijos, – kuri nepritaria režimams, norime pasakyti, kad tie žmonės čia gali jaustis saugūs“, – penktadienį sakė su užsienio įmonių bendruomene susitikusi Aušrinė Armonaitė.
Ji užtikrino, kad ir Lietuvoje esantys žmonės dėl šios migracijos gali būti ramūs.
„Tie žmonės, kurie čia atvyksta, yra patikrinti Lietuvos atsakingų institucijų, jie legaliai čia atvyksta“, – teigė ministrė.
Daliai žmonių, pasak jos, kyla problemų atidarant banko sąskaitą. Tačiau su tokiais sunkumais susiduria ne visi asmenys ar įmonės.
„Tai tiesiog ieškome lengviausio teisinio pagrindo, lankstesnio, kaip yra padaryta su ukrainiečiais, tai suteikti galimybę bankams ir juos užtikrinti, kad tai yra saugūs klientai, nes jie tokie yra (...).
Kai kam tokių problemų nėra, bet kai kam vis dar sudėtingiau atidaryti banko sąskaitas. Tą sprendžiame ir tikiuosi, artimiausiu metu išspręsime. Yra šeimų nariai, kurie kartu persikelia, tai darbą susirasti jiems irgi reikia padėti“, - sakė A. Armonaitė.
Anot jos, svarbi tema yra ir švietimas. Ir nors Vilniuje yra rusų kalba mokančių mokyklų, paklausa yra didesnė.
„Tai kalbėjome, kad įmonės netgi suformuos tam tikrą ir organizuotą paklausą, tokį kaip klasterį, kur privačios mokyklos galbūt galėtų pasiūlyti išsilavinimą net ne rusų kalba, bet jau tarptautinį švietimą moksleiviams, vaikams, kurie kartu čia persikelia“, – kalbėjo ministrė.
Atvyksta tūkstančiai
„Situacija ypač jautri, dėl to negaliu ir nenoriu atskleisti konkrečių įmonių pavadinimų, bet iš esmės galime kalbėti apie tūkstančius profesionalų, kurie atvyksta į Lietuvą ir šį savaitgalį, šiuo metu yra pakeliui į čia“, – sakė ministrė.
Agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis teigia, kad konkretų norinčių persikelti įmonių skaičių įvardyti sunku.
„Kol kas apie tą skaičių labai sunku kalbėti, nes karas tiktai prasidėjo, mes tikrai negalime apčiuopti to poreikio. Tai sakykime taip, kad tas skaičius kiekvieną dieną keičiasi. Bet pagrindinis fokusas yra į
Lietuvoje dirbančias ir tarptautinio kapitalo. Tas, kurias mes žinome, patikrintos“, – sako E. Čivilis.
A. Armonaitė ir E. Čivilis penktadienį supažindino Lietuvoje veikiančią užsienio įmonių bendruomenę su ministerijos darbais perkeliant į Lietuvą tarptautines, „globaliai mąstančias ir karo veiksmams Ukrainoje nepritariančias“ įmones iš Rusijos ir Baltarusijos, rašoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime.
Taip pat su padėtimi supažindinti ir Ukrainos verslai, kurie šiuo metu negali tęsti veiklos savo šalyje.
„Susitikome tiek su Baltarusijos, tiek su Rusijos IT kompanijomis, kurios veikia čia, Lietuvoje, kurios yra perkėlusios čia savo darbuotojus, kalbėjome apie iššūkius“, – spaudos konferencijoje sakė A. Armonaitė.
Anot jos, Baltarusija pasižymėjo aktyvia IT bendruomene, kurią „A. Lukašenkos režimas spaudė ir netgi išvijo iš patalpų“ dėl to, kad žmonės aktyviai dalyvavo protestuose ir palaikė demokratines idėjas.
Ministerija dirba su dviem grupėmis kompanijų, pirmiausia tomis, kurios jau yra įsikūrusios Lietuvoje ir kurios vis dar turi padalinius savo šalyse bei nori perkelti darbuotojus ir šeimų narius. Taip pat kalbamasi su tarptautinėmis kompanijomis, kurios norėtų iš didžiųjų miestų perkelti savo veiklą į Vilnių.
E. Čivilis pridūrė, kad daugiausia kalbama apie IT, telekomunikacijos bendroves, aukštųjų technologijų sektorių.
Specialios priemonės Ukrainai
Kalbant apie Ukrainos verslus, situacija yra kitokia – numatytos lengvatos žmonėms dirbti fiziškai iš Lietuvos, bet mokėti mokesčius Ukrainai.
„Būsime atviri: kadangi prasidėjo karas, proaktyviai neskatinome verslų keltis, o priešingai – norime, kad kuo įmanoma labiau padėti žmonėms, kovojantiems už savo laisvę.
Ką vis dėlto pavyko jau padaryti, tai Ekonomikos ir inovacijų ministerija turėjo tokią idėją, jog galėtume pakeisti teisės aktus, kad žmonės, vadinamieji freelanceriai, laisvai samdomi darbuotojai, kurie atvažiuoja čia – daugiausia moterys, – kad jie galėtų iš čia dirbti ir mokėti mokesčius savo šaliai.
Tai dabar su Finansų ministerija tokį sprendimą, kad tie, kas turi kontraktą su Ukrainoje veikiančia įmone ir čia atkeliauja, jie bus atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė A. Armonaitė.
Pasak jos, yra ir dar viena iniciatyva – nors tam reikia daugiau teisės aktų pakeitimų, – kad ir tie darbuotojai, kurie neturi kontrakto, „galbūt lanksčiau dirba, norėtų mokesčius savo valstybei mokėti“, turėtų tą galimybę.
Ministrės teigimu, Seimas artimiausiu metu balsuos dėl pagalbos aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir įmonėms, kurios ieško tokių specialistų: būtų numatytos kompensacijos darbuotojo paieškai ir perkėlimo išlaidoms. Įmonė galėtų gauti iki 5 tūkst. Eur darbuotojo paieškos kompensavimą, o asmuo – 3 tūkst. Eur persikraustymui.
„Tokią schemą buvome suplanavę nuo pat pradžių iš visų šalių atvykstantiems specialistams (...), bet įvykus karui specialų kanalą atidarėme Ukrainos piliečiams, kurie su mažiau biurokratinių procedūrų, su mažesniu atlyginimo reikalavimu galėtų pasinaudoti šita schema“, – komentavo A. Armonaitė.
Jos teigimu, yra ir kitų klausimų, ties kuriais dirbama, pavyzdžiui, svarstoma, ar dalis įmonių iš Ukrainos nenorėtų laikinai pratęsti veiklą Lietuvoje.
Ministerija skelbia, kad „po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje į Lietuvą persikėlė apie 50 šios šalies įmonių ir keli tūkstančiai darbuotojų bei jų šeimos narių“.
Pernai Seimas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva pakeitė įstatymus, kad būtų palengvintas įmonių perkėlimas iš trečiųjų šalių ir supaprastintas jų darbuotojų bei šeimos narių persikėlimas.
Prasidėjus karui Ukrainoje Lietuva laukia naujos įmonių persikėlimo į šalį bangos, nes tarptautinis verslas nori kuo greičiau palikti Rusiją ir Baltarusiją. Kai kurios Ukrainos įmonės taip pat domisi galimybe perkelti įmonių veiklą arba dalį darbuotojų dėl jų saugumo į Lietuvą laikinai, kol baigsis karas.
Ukrainos piliečiams, be kita ko, siekiama sudaryti galimybes gauti lengvatines paskolas pradėti naują verslą Lietuvoje. Jau supaprastinti reikalavimai norint įsidarbinti, reikalavimai dėl valstybinės kalbos mokėjimo.