Viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis kilus diskusijai, kas vyksta su Rusijos rubliu ir ar jis iš tiesų sustiprėjo, A. Izgorodinas linkęs stoti pusėn sakančiųjų, kad rublio kursas kyla dirbtinai, palaikant šios valiutos paklausą.
„Rusijos rublio kursas gana stipriai atsigavo po Rusijos ir Ukrainos karo eskalacijos pradžios, bet jis atsigavo daugiausiai dėl Rusijos centrinio banko veiksmų, konkrečiau kalbant, dėl kapitalo kontrolės veiksmų.
Nes gyventojai Rusijoje šiuo metu negali iškeisti rublių į eurus ir įmonės, kurios eksportuoja produkciją į užsienį, turi apie 80 proc. valiutos iškeisti į rublius“, – sakė komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad Rusijos žmonių gyvenimo kokybės toks atsigavimas teigiamai neveikia.
„Pavyzdžiui, naujausia „Bloomberg“ statistika rodo, kad kovo mėnesį automobilių pardavimo apimtys Rusijoje nukrito 60 proc., infliacija šiais metais sieks apie 20 proc. Rusijos privataus sektoriaus lūkesčiai yra labai stipriai nukritę – rodo, kad artėja labai didelė recesija.
Tai taip: rublio kursas atsigavo, bet paprasti žmonės to pozityvumo Rusijoje tikrai nuo to nejaučia“, – kalbėjo jis.
Pasiteiravus, ar Vakarų sankcijos veikia pakankamai, A. Izgorodinas mano, kad kuo toliau, tuo labiau bus matomas praktinis jų poveikis Rusijos ekonomikai. Tačiau jau išankstiniai rodikliai rodo, jog šalyje bus ryškus vartojimo kritimas, nedarbo augimas.
„Kuo toliau išeis nauji rodikliai, tuo didesnį realų ekonominį sankcijų poveikį mes matysime“, – konstatavo jis.
A. Izgorodinas įsitikinęs, kad Rusijos rublis galėtų nuvertėtų, tačiau tam reikia dar griežtesnių suvaržymų Rusijai.
„Čia atsakymas yra labai paprastas: reikia griežtesnių sankcijų, kurios apimtų pagrindinius Rusijos eksporto sektorius, tai yra dujos ir nafta“, – kalbėjo jis.
Ekonomisto teigimu, rublio griūtį paspartintų vieninga Vakarų politika, jeigu būtų užtikrinta, kad „Rusijos valdžia tiesiog nebeturėtų fiziškai galimybių palaikyti Rusijos rublio kursą“.
Jis prognozuoja, kad Rusijos valdžia bandys visais įmanomais būdais rublio kursą palaikyti.
„Manyčiau, kad Rusijos rublio kursas tikrai gali pajudėti žemyn, bet kaip ir sakiau, tam reikia gerokai griežtesnių sankcijų ir gerokai didesnės panikos finansų rinkose.
Tarkime, jeigu būtų įvesti apribojimai Rusijos naftos arba dujų importui į Europos Sąjungą, tai, aišku, finansų rinkose kiltų pakankamai didelė panika ir nemanau, kad Rusijos centrinis bankas turėtų pakankamai pinigų ar rezervo tą paniką sustabdyti“, – sakė A. Izgorodinas.
Europos Komisijai siūlant taikyti sankcijas Rusijos anglių importui, laivybai, ekonomistas primena, kad, tarkime, anglis nėra vyraujanti šalies eksporto struktūroje, skirtingai nei nafta ir dujos. Tad siūlomos sankcijos būtų tik iš dalies skausmingos.
„Manau, kad rublio kurso šie konkretūs veiksmai labai stipriai nepaveiks tiesiog dėl to, kad tai nėra pagrindiniai segmentai Rusijos eksporto struktūroje“, – aiškino A. Izgorodinas.
Kalbėdamas apie Baltijos šalių ir Lenkijos siūlymus drausti Rusijos ir Baltarusijos krovinių gabenimą kelių transportu, jis sakė, kad tai gali būti bloga žinia Maskvai, bet nukentėtų tik keli sektoriai. Savo ruožtu svarbiausias jos eksportas yra nafta ir dujos.
„Jeigu pasižiūrėsime į statistiką, tai pagrindiniai Rusijos eksporto segmentai vis dėlto yra energetikos išteklių eksportas – jis, kiek žinau, nevežamas krovininiais automobiliais“, – sakė A. Izgorodinas.
Paprašytas įvertinti, kodėl Rusija ėmė reikalauti už energijos išteklius atsiskaitinėti rubliais, jis komentavo, jog veikiausiai norima palaikyti rublio kursą ir kartu valdyti infliaciją.
„Tas prašymas mokėti rubliais reiškia, kad Rusijos rublio paklausa turėtų didėti, turint omenyje, kad dujos yra vienas iš pagrindinių Rusijos eksporto šaltinių – tai manyčiau, kad pagrindinis tikslas yra pakelti Rusijos rublio kursą.
Antras tikslas – suvaldyti infliaciją, kadangi kuo didesnis Rusijos rublio kursas, tuo mažesnė yra importuojamoji infliacija“, – analizavo ekonomistas.
Į klausimą, kaip galėtų paveikti Rusijos bankrotas kitas šalis, jis atsakė, kad blogiausia nuo to būtų jai pačiai.
„Paveiktų labiau pačią Rusiją, nes Rusijos bankrotas pasiųstų žinią užsienio investuotojams, kad su tokia šalimi negalima turėti ilgalaikių investicinių projektų ir reikalų“, – sakė „Brandnomika“ ekonomistas.
Anot jo, investuotojai nustos investuoti į Rusijos vertybinius popierius, o tai šiai šaliai reiškia gerokai didesnę užsienio skolinimosi kainą, tad ne visi investuotojai norės investuoti į tuos vertybinius popierius.
„Vis tiek Rusija ateityje platins savo obligacijas, tiesiog klausimas, kas tas obligacijas pirks. Arba dalis investuotojų galbūt bus linkę jas pirkti, bet už gerokai didesnes palūkanas“, – aiškino A. Izgorodinas.
