Maskvoje Sovietų Sąjungos griuvimo metu dirbęs žurnalistas savo įžvalgomis apie Vakarų ir Rusijos santykius ir ateitį dalijosi „Verslo žinių“ ir „Sorainen“ organizuotoje konferencijoje „Baltijos šalių įmonių įsigijimai ir susijungimai“.
Vaizdo konferencijoje Q. Peelas pasakojo ne tik apie V. Putino padarytas klaidas, bet ir apie jo elgesį, kurio V. Putinui niekada neatleis Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
„Niekada neturime pamiršti sovietinio laikmečio ir pavojaus, kuriame esame dabar. Atrodo, kad žmonės pradeda pamiršti pamokas, kurias išmoko“, - pastebėjo buvęs žurnalistas.
Pasak „Financial Times“ komentatoriaus, Ukrainos krizė parodė, kad senoji sovietinė psichologija nėra išsitrynusi.
„Ukrainos pavyzdys parodė, kad ir po 25 metų vis dar bandome prisitaikyti prie naujos eros po Šaltojo karo, o kartu jaučiame ir V. Putino revanšo grėsmę“, - į konferenciją sostinėje susirinkusiems svečiams kalbėjo britas.
Net į pačias blogiausias naujienas žurnalistas siūlo mokėti pažiūrėti iš teigiamos pusės. Pavyzdžiui, V. Putino veiksmai Ukrainoje parodė, kiek svarbi yra užsienio politika ir aljansas.
„Europos Sąjunga yra ne tik ekonominė sąjunga, bet ir saugumo darinys. Britai tai kartais užmiršta“ , - pridėjo žurnalistas.
Q. Peelas prisiminė 1991 m. rašytą paskutinį straipsnį Maskvoje, kur jis pabrėžė, kad prireiks dviejų kartų, kol iš visuomenės išsitrins sovietinis mąstymas. Dabar žurnalistas mano, kad buvo teisus.
„Tačiau nesitikėjau, kad prie naujo pasaulio eros turės prisitaikyti ir Vakarai“, - pridėjo jis.
Žurnalistas vardijo, kad Europa šiuo metu kenčia nuo trijų krizių: politinės, ekonominės ir saugumo. Europai grėsmę dabar kelia ne tik V. Putinas, bet ir imigracija, Vidurio Azijos krizė, Ebola.
„Bet Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai yra pats svarbiausias išbandymas, kuris parodys, ar mes galime turėti bendrą užsienio politiką saugumo klausimu“, - teigė jis.
Q. Peelas neprisidėjo prie Europos Sąjungai tenkančios kritikos, kad ši neva per silpnai sureagavo į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Žurnalistas tiki, kad V. Putinas tikrai nesitikėjo, kad visoms Europos Sąjungos šalims pavyks susitarti dėl sankcijų Rusijai.
Kita V. Putino padaryta didelė klaida, pasak žurnalisto, ta, kad Rusija sugadino santykius su galėjusiu būti geriausiu partneriu Europoje – Vokietija. Žurnalistas pasakojo, kad jam tenka bendrauti su Vokietijos kanclerės aplinkoje esančiais žmonėmis. Jie tikina, kad A. Merkel yra įsiutusi, visiškai nebepasitiki V. Putinu ir yra pikta.
Vis dėlto Q. Peelas priminė, kad santykiai tarp Vokietijos kanclerės ir V. Putino ne kaip per sviestą slydo nuo pat pirmo susitikimo. Kaip pasakojo žurnalistas, kai fobiją šunims turinti A. Merkel ir V. Putinas po pirmojo susitikimo pasirodė prieš žurnalistus, vokietė prieš save išvydo Rusijos vadovo šunį.
„Ji sustingo ir niekada jam neatleis, kad V. Putinas norėjo ją išmušti iš pusiausvyros, kai jie pirmą kartą pasirodė viešumoje“, - kalbėjo „Financial Times“ komentatorius.
V. Putinas, konferencijos pranešėjo teigimu, pralaimėjo ir su savo paskelbtais maisto produktų importo draudimais.
„Nemanau, kad jis geras ekonomistas, o atsakomieji draudimai rodo, kad jam nerūpi, jog jo žmonės verčiami kentėti. Trumpuoju laikotarpiu draudimai padeda jo įvaizdžiui, bet ilguoju – tai tragedija“, - kalbėjo britas. Be to, konferencijos pranešėjas pabrėžė, kad Rusijos draudimai atsisuko į gerą Europos įmonėms, nes jos buvo priverstos žvalgytis dar neužkariautų rinkų.
Pasak žurnalisto, Rusijoje V. Putinas už demokratijos pamynimą turi suteikti augimą, tačiau ekonomikos augimui sustojus, jo dienos suskaičiuotos.
„Europoje ekonomikos augimas pagrįstas saugumu ir stabilumu. Rusija, atrodo, mąsto, kad šalies stabilumas priklauso nuo to, kiek nestabilūs kaimynai“, - konferencijoje kalbėjo Q. Peelas.
Taigi, dabar britas viliasi, kad Europai pavyks padėti Ukrainai stabilizuotis, nors kartu teigia, jog tam prireiks mažiausiai 20 metų.
„V. Putinas nelauks, jis bandys ir toliau provokuoti. Europa turės nukreipti daug savo šaltinių, kad būtų Ukrainoje iš naujo sukurta ekonomika, institucijos“, - tęsė jis.
Visgi, pasak jo, ir Europos, įstrigusios stagnacijos spąstuose, laukia sunkūs laikai. „Financial Times“ komentatorius pastebi, kad euro zona susikūrė dėl ideologinio skirtumo tarp Vokietijos ir Prancūzijos, tačiau šio skirtumo nepavyko išspręsti iki dabar. Kaip svarstė žurnalistas, Vokietija ekonomikos augimą mato kaip vykdomos politikos padarinį, o Prancūzija mąsto, kad ekonomikos augimas yra priežastis mažinti išlaidas.
Taip pat Europai, pasak brito, iššūkį meta kylančios nacionalistinės jėgos, ypač Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje.
„Ką tai reiškia Baltijos šalims? Jūsų geriausi draugai Berlyne, nes britai ir prancūzai su jumis gali kalbėti, bet jiems dabar svarbiausi vidiniai dalykai. Jungtinės Amerikos Valstijos Rusiją mato kaip galinį Europos kiemą, todėl jei turite su juo problemų, turite spręstis patys“, - kalbėjo Q. Peelas.
Žurnalistas akcentuoja, kad Baltijos šalys savo gynybos klausimą turėtų spręsti labiau pasikliaudami Europos Sąjunga nei NATO.
Būtent euro įvedimą Lietuvoje Q. Peelas mato kaip vieną iš saugumą užtikrinančių žingsnių.
Britas Baltijos šalims taip pat siūlo kuo labiau bendradarbiauti su skandinavais, kurie gali pasidalinti skaidraus verslo, mažos korupcijos, aukšto lygio išsilavinimo pavyzdžiais.
