Jo teigimu, jis bus gaminamas iš atsinaujinančių energijos išteklių jėgainių sugeneruotos elektros energijos pertekliaus.
„Vandenilio Lietuva, planuojame, 2030 metais, gaminsis maždaug 130 tūkst. tonų. Tai yra milžiniškas skaičius. Palyginimui galiu pasakyti, kad 100 kilometrų nuvažiuoti reikia 1 kilogramo“, – antradienį Vilniuje testuojamo žaliojo vandenilio autobuso pristatymo renginyje žurnalistams sakė D. Kreivys.
„Vandenilį gaminsime iš atsinaujinančių šaltinių (generacijos – ELTA) pertekliaus. Per ateinančius keletą metų tų atsinaujinančių išteklių turėsime vis daugiau, elektros turėsime vis daugiau. Ir visas perteklius bus panaudotas vandenilio gamybai“, – kalbėjo ministras.
Vėliau „Facebook“ D. Kreivys teigė, jog Lietuvoje įrengta bendra elektrolizės įrangos žaliajam vandeniliui galia 2030 m. gali pasiekti 1,3 GW. Tą esą rodo atliktos studijos.
„Tai dideli skaičiai, įvertinus, kad visoje ES 2030 m. planuojama turėti 40 GW elektrolizės įrangos“, – socialiniame tinkle akcentavo ministras.
D. Kreivys įraše pridūrė, jog vandenilio gamybai Lietuvoje numatyti 70 mln. eurų.
Anot jo, vandenilis elektrai gaminti bus naudojamas tik nesant pakankamai saulės ar vėjo jėgainių generacijai. Šis kuras pirmiausia bus skirtas viešajam ir sunkiajam transportui, pramonei, laivybai, pažymėjo D. Kreivys.
„Vandenilį naudosime gaminti elektrai tada, kada saulės ir vėjo nėra, transportui, kaip šiuo atveju Vilniaus mieste, sunkiajam transportui, laivybai (Klaipėdos uostas ne už ilgo pradės vykdyti kitą projektą), o taip pat ir pramonei“, – teigė jis.
Be to, pasak ministro, per Lietuvą tiesis vandenilio vamzdynas, kuris sujungs Šiaurės ir Centrinę Europą.
„Kartu su Suomija, Estija, Latvija, Lenkija ir Vokietija planuojame vandenilio vamzdyną iš Šiaurės į Centrinę Europą. Kur yra didžiausi pramoniniai pajėgumai ir kur vandenilis bus labiausiai reikalingas“, – aiškino D. Kreivys.
Jis taip pat pabrėžė, jog „vandenilis nėra ateitis, jis yra dabartis“, o be vandenilio „neįmanoma jokia žalioji transformacija“.
Bakanas: įgyvendinti projektą bus iššūkis
VŠT vadovas Gerimantas Bakanas žurnalistams sakė, kad įgyvendinti projektą ir įsigyti elektrolizerį gali būti sudėtinga. Anot jo, šių įrenginių paklausa – didelė, tačiau tikimasi konkurencingo konkurso, kas leistų vandenilio gamybą pradėti 2026 m.
„Projektas intensyvus, 2 metai. Rinkoje dabar tokia situacija, kad įsigyti elektrolizerį bus pakankamai didelis iššūkis, bet projektą planuojame daryti „iki rakto“: ateinantį mėnesį prasideda rinkos konsultacijos, jau dabar matome, kad gali dalyvauti 6–7 dalyviai.
Tikimės, kad konkurencija bus dar didesnė, tikimės, kad konkurencija leis užtikrinti, kad projektas bus padarytas laiku“, – kalbėjo G. Bakanas.
Pasak jo, elektrolizeriu pagamintas vandenilis galės būti skirtas ne tik viešajam, bet ir kitų rūšių transportui, atliekų išvežimui arba parduodamas rinkoje.
Taip pat, pabrėžė VŠT vadovas, elektrolizeris galės būti panaudojamas elektros tinklo balansavimui.
Visas sostinės savivaldybės inicijuotas projektas kainuos 8 mln. eurų: 5,6 mln. eurų finansavimo numatė Energetikos ministerija, likusias lėšas skirs pati savivaldybė. Projektui finansavimą skyrė ir Europos Sąjunga.
Benkunskas: be ES paramos projektas sunkiai atsipirktų
Pasak Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko, be ES paramos, pirkti vandeniliu varomus autobusus bei plėtoti šio kuro gamybos pajėgumus nebūtų ekonomiškai naudinga.
„Be ES paramos šitie projektai iš ekonominės pusės būtų sunkiai atsiperkantys, bet matome, kad iš tikrųjų visa ES (...) finansavimo politika bendrai yra tikrai skirta šitoms priemonėms įgyvendinti. Ir mes jomis žadame tikrai aktyviai naudotis“, – žurnalistams sakė V. Benkunskas.
Jo teigimu, įgyvendinus žaliojo vandenilio projektus sostinė turės visą žaliojo vandenilio panaudojimo ciklą, o tai esą padės įgyvendinti tikslą iki 2030 m. miestui tapti klimatui neutraliu.
„Turėsime visą ciklą – nuo žaliosios elektros pagaminimo, jo panaudojimo vandenilio gamybai ir išleidimo viešajame transporte. Sistema taip ir bus sudaryta bei leis mums visiškai užtikrinti tvarumo tikslus“, – žurnalistams sakė V. Benkunskas.
Vandeniliu varomi autobusai sudarys reikšmingą Vilniaus viešojo transporto parko dalį
„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) direktorius Darius Aleknavičius teigia, kad naujieji autobusai – kurių savivaldybė ketina įsigyti 16 – galės būti panaudami ilgesniems maršrutams. Pasak jo, artimiausiomis dienomis autobusas bus testuojamas realiomis darbo sąlygomis, tačiau nevežios keleivių.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra pritarusi ambicijoms įsigyti 16 žaliuoju vandeniliu varomų autobusų, o nuo 2026 m. – šį kurą gaminti. Šie autobusai pakeis dabar sostinės gatvėmis kursuojančias dyzelines viešojo transporto priemones. Projektu siekiama Vilniuje iki 2030 m. visiškai atsisakyti iškastinio kuro.
„Šiandien dar turime dujinius, dyzelinius autobusus, bet tikrai darome dideles pastangas, kad 2030 metais viešasis transportas būtų visiškai gamtai draugiškas.
Šitie autobusai, kurie, jau galime sakyti, yra tikrai pakeliui į Vilnių, prisidės prie šito tikslo. Labai su dideliu entuziazmu palaikome visą ES žaliosios transformacijos kryptį. Vandenilis yra viena iš priemonių pasiekti šituos tikslus“, – antradienį pristatydamas projektą žurnalistams sakė sostinės meras Valdas Benkunskas.
„Suprantame, kad visame mūsų viešojo transporto tinkle vandeniliu varomi autobusai nebus pagrindiniai, bet tikrai sudarys reikšmingą dalį“, – teigė jis.
VVT vadovas D. Aleknavičius teigė, kad vandenilis ne tik sumažins viešojo transporto taršą, bet ir tiks panaudojimui ilgiesiems autobusų maršrutams.
„Vilniaus mieste jį galima panaudoti ilgiesiems maršrutams. Pavyzdžiui, mūsų dviejų pamainų maršrutams, kur per dieną nuvažiuojame apie 250–300 kilometrų, gal ir daugiau“, – žurnalistams sakė D. Aleknavičius.
Be to, pasak jo, vandeniliu autobusai bus užpildomi greitai, tai truks apie 10 minučių.
„Tai yra privalumai, kurių neturi elektrinis transportas ar kitos transporto rūšys“, – sakė jis.
Anot VVT vadovo, žaliojo vandenilio autobusas sostinėje bus bandomas dvi dienas, važiuos realiais maršrutais, tačiau be keleivių.
„Imituosime kaip važiuojame realiais maršrutais: stosime stotelėse, naudosime klimato sistemas. Tam, kad galėtume įvertinti, kokios yra tikrosios, bet ne teorinės eksploatacinės autobuso sąnaudos“, – teigė D. Aleknavičius, kartu pridūręs, jog autobuso patogumą vertins ir VVT vairuotojai.
Kartu jis pristatė, jog „VVT įgyvendina transporto priemonių atsinaujinimo planus ir siekia iki 2030 m. tapti klimatui neutralia bendrove“.
„Iki 2025 metų pilnai atnaujinsime troleibusų parką, kitais metais planuojame skelbti ne mažiau 30 elektrinių autobusų ir 16 vandenilio autobusų pirkimus. Taip siekiame, kad naujas ekologiškas transportas, visų pirma, būtų nauda miestiečiams“, – kalbėjo D. Aleknavičius.
Žaliuoju vandeniliu varomi „Caetano“ autobusai rugsėjo 12–15 dienomis bus išbandyti Vilniuje, rugsėjo 9–11 dienomis jie buvo testuojami Kaune. Bandomieji jų važiavimai nuo pernai lapkričio vyksta 17-oje Centrinės, Rytų ir Šiaurės Europos miestų.
Numatoma, kad Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) teritorijoje bus įrengtas 3 MW galios elektrolizeris, kuris pagamins 1,14 mln. kub. m žaliojo vandenilio kasmet. Kuras bus išgaunamas elektrolizės būdu, naudojant VŠT valdomoje biokuro kogeneracinėje jėgainėje pagamintą elektrą. Elektrolizerio pajėgumų, skaičiuojama, pakaks 40 autobusų.
Dar numatyta Justiniškėse įrengta vandenilio saugyklą, viešosios prieigos vandenilio stotelę.
Visas projektas kainuos 8 mln. eurų, 5,6 mln. eurų finansavimo numatė Energetikos ministerija, likusius – pati savivaldybė.
