Nelieka kompensacijų dujoms ir elektrai
Energijos kainoms sparčiai išaugus, gyventojams kurį laiką mokėtos kompensacijos. Elektrai jos baigėsi pirmąjį šių metų pusmetį, o gamtinėms dujoms – antrąjį. Nuo 2024 metų paramos nebeliks, tačiau dujų kubinis metras visoms vartotojų grupėms atpigs (kainos pateikiamos su PVM).
Pirmąjį kitų metų pusmetį dujų kubinis metras gyventojams, ruošiantiems maistą, kainuos 1,29 euro (abonentinis mokestis – 56 centai). Besišildantiems būstą kainuos 83 centus už kubinį metrą (abonentinis taip pat nesikeičia – 3,99 euro). Procentinis pokytis, palyginti su šių metų antruoju pusmečiu, siekia apie 5 proc. arba 4–7 centus.
Mažėja visuomeninio elektros tiekimo kaina, užtikrinama trečiojo rinkos liberalizacijos etapo vartotojams, kurie vis dar nepasirinko nepriklausomo tiekėjo.
„Standartinio“ vienos laiko zonos tarifas kitų metų pirmajam pusmečiui mažės 0,8 cento arba 3,5 proc. – nuo dabartinių 22,7 cento iki 21,9 cento už kilovatvalandę.
Nepriklausomo tiekimo atveju situacija sudėtingesnė: nesiimant veiksmų elektros kilovatvalandė brangs. Nebent vartotojams pavyktų užsitikrinti planą, kuriame tiekėjo kainos dalis mažėtų labiau nei auga valstybės reguliuojama kaina (ji auga 2–3 centais).
Iš svarbesnių kitų metų įvykių, darysiančių įtaką reguliuojamai kainos daliai, yra planas grąžinti ESO 160 mln. eurų permoką. Preliminariai, buitiniams vartotojams tai ketinama pradėti nuo liepos (gyventojų dalis yra apie 51 mln. eurų) ir atlikti per 2,5 metų.
„Ilguoju laikotarpiu tarifas mažėtų 0,2 cento už kilovatvalandę“, – apie skirstymo dalies (be PVM) mažėjimą kalbėjo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.
Jis paaiškino, kad kitų metų antrąjį pusmetį mažėjimas būtų dar didesnis – apie 0,6 cento už kWh (be PVM), nes pirmoji grąžinama dalis būtų didesnė.
„Biržinių“ planų patrauklumas ir rizika
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) vis dėlto turi gerų žinių. Ji skaičiuoja, kad mažėja tiekėjų maržos.
Šiuos pokyčius iliustruoja infografikas, kuriame parodoma vidutinė fiksuota nepriklausomų tiekėjų siūlyta kaina. Matyti, kad bendras kainų lygis dėl reguliuojamos dalies augs, tačiau tiekėjo maržai prognozuojamas mažėjimas:
(„Valstybės kompensacija“ reiškia, kad valstybė kompensavo dalį virš 28 centų (tai yra, 1,6 cento).
Agentūra kartu aptaria ir nefiksuotus arba „biržinius“, tai yra, su rinkos kaina susietus planus, sakydama, kad šiemet jų tarifai buvo 22 proc. mažesni už visuomeninio tiekimo tarifą ir 26 proc. mažesni už fiksuotus tarifus. Jų visų metinis vidutinis dydis, atitinkamai, buvo 21,1 cento, 25,4 cento ir 26,7 cento už kWh.
„Natūralu, kad nefiksuotos kainos planas – „biržinis“ – turi nepriklausomiems tiekėjams mažesnę riziką ir jų taikoma marža yra mažesnė. Pasirinkus fiksuotos kainos planą tiekėjai įvertina visas rizikas ir taiko didesnę maržą.
Jeigu kitais metais nebus didelio biržos kainų augimo, šitie planai tikrai bus naudingi. Nes pagal šių metų duomenis, tokių planų sąskaitos mažesnės vidutiniškai 20 proc.“, – žurnalistams gruodį sakė LEA Energetikos duomenų analizės centro laikinasis vadovas Vytenis Gudelis.
„Galintys laviruoti, priderinti vartojimą prie rinkos kainų renkasi biržos planus ir moka artimiausią kainą, kuri tuo metu yra rinkoje. Pastarųjų mėnesių tendencijos tokios, kad biržos planus turintys, lyginant su dabartiniais pasiūlymais klientams, moka mažiau“, – teigia jis.
Elektros rinka – žadama mažiau neigiamų kainų
Komentuodamas rinkos situaciją A. Bortkevičius sako, kad elektros kainas Lietuvoje diktuoja Skandinavija ir jos hidroelektrinių gamyba, kartu reikšmės turi ir dujų kaina.
Tačiau jau antrąjį metų ketvirtį paleidžiama hidroelektrinių gamyba Latvijoje, o tai leisią kainoms kristi.
„Kuo arčiau metų vidurio, tuo prognozuojama, kad kainos negąsdins, didelių šuolių būti neturėtų. Tačiau žvelgiant arčiau link vasaros, kol kas daug nežinomųjų dėl pralaidumų, gamybos ir išaugusio vartojimo dėl vėsinimo“, – teigia A. Bortkevičius.
„Optimizmo dėl ateities suteikia ir tai, jog ateities sandoriai rinkoje pigesni nei dabartiniai“, – komentuoja jis.
„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas sako, kad kol kas nėra ženklų, jog elektra pigtų.
„Nematome jokių signalų, kad ateinančiais metais elektros kainos turėtų būti žemesnės nei šiemet, o rizikų joms augti tikrai yra nemažai. Neapibrėžtumas žaliavų rinkose, toliau išliekanti nestabili geopolitinė situacija bei prasidėję nauji neramumai kituose regionuose indikuoja, kad elektros kainai yra daugiau galimybių kilti nei mažėti.
Dėl to gyventojams patariame labiau orientuotis į fiksuotos kainos planus“, – sako M. Kavaliauskas.
Anot jo, biržos planai ir toliau išlieka labai aukšto rizikingumo sprendimu.
„Enefit“ privačių klientų komunikacijos ir rinkodaros vadovė Ieva Krikštopaitytė sako, kad kainos kitąmet turėtų būti panašios, kaip šiemet.
„Remiantis šiuo metu turimais duomenimis galima teigti, jog 2024 metais kainos išliks panašaus lygio kaip ir šiemet. Tam daugiausiai įtakos turės elektros gamyba vėjo jėgainėse bei bendras šalies suvartojimas, kuris per paskutinius 3 metus Lietuvoje tendencingai mažėja. Taip pat tikėtina, kad kitąmet elektros kainų biržoje rečiau matysime valandas, kai formuojasi neigiamos kainos“, – sako atstovė.
Anot jos, taip yra todėl, jog šiemet neigiamos kainos biržoje formavosi iš esmės dėl augusios gamybos saulės elektrinėse ir 2022 metų elektros kainų šuolio, iškreipusio situaciją gamintojų rinkoje. Savo ruožtu 2023 metai buvo kur kas stabilesni, tad ir gamintojams kitąmet bus pastebimai lengviau į rinką patiekti elektros už konkurencingą kainą.
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius spalį „Delfi“ sakė, kad kainų prognozės priklauso nuo dviejų dalykų:
Elektros, dujų, „Brent“ naftos didmeninės kainos 2022–2023 metais:
Dujų sektoriuje ramu, bet pavojų yra
Dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius „Delfi“ komentuoja, kad šiuo metu nematyti veiksnių, auginsiančių šių išteklių kainas.
Žinoma, kaip visada, dujų kainoms didelę įtaką daro orai, tačiau Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūra yra labai gerai išvystyta, turime alternatyvių dujų tiekimo šaltinių, esame padidinę pralaidumus su Latvija, tad, tikėtina, kad dujų kainos nebeturėtų šokti į aukštumas kaip buvo 2022 metais“, – komentuoja vadovas.
Europos dujų saugyklų užpildymas – 2023-ųjų lapkritį jis buvo rekordinis per keletą metų ir siekė beveik 100 proc.:
Bendrovė „Ignitis“, tiekianti gyventojams ir dujas, sako, kad Europos dujų rinkose padėtis stabili.
„Stabilumo pojūtį kuria tiek šiandieninė situacija, kai Europos dujų poreikis yra pilnai tenkinamas, tiek laukiami nauji suskystintų gamtinių dujų (SGD) pajėgumai JAV ir Katare, kurie numatyti 2025–2027 metais.
Ši nauja SGD pasiūla padės Europos dujų rinkai pakeisti prarastus rusiškų dujų importo srautus ir reikšmingai sumažinti ženklių dujų kainų svyravimų riziką“, – sako „Ignitis“ vadovas A. Bortkevičius.
Optimizmo ir stabilumo suteikia ir Europos požeminių gamtinių dujų saugyklų užpildymas, kuris gruodžio pradžioje siekė 91 proc. O gamtinių dujų vartojimas Europoje vis dar išlieka mažesnis nei pernai, nors tikėtina, kad kitąmet dujų vartojimas gali šoktelėti.
„Vis dėlto, kaip teigia rinkos analitikai, situacija Europoje išlieka jautri rinkos situacijos pokyčiams – neplanuoti dujų tiekimo sutrikimai, geopolitiniai veiksniai, tokie kaip Izraelio ir Palestinos konfliktas, tikėtina, tyčinis „Balticconnector“ dujotiekio tarp Suomijos ir Estijos apgadinimas ar ypač šalta žiema, gali greitai sukelti gamtinių dujų kainas aukštyn“, – konstatuoja „Ignitis“ vadovas.
Ji pažymi, kad elektros sektoriuje stabilumą užtikrins ir Lietuvoje atliktas šių metų įdirbis į generaciją.
Projektai 2024 metais: ketinama apsispręsti dėl BRELL
„Delfi“ teiravosi Energetikos ministerijos, LEA, tinklo operatorių bei ekspertų pozicijos, kuo bus ypatingi 2024 metai Lietuvos energetikos sektoriui. Atsakymuose sutartinai įvardijama Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS), tolesnė elektros tinklų sinchronizacija (ir sprendimas dėl pasitraukimo iš BRELL žiedo), vandenilio infrastruktūra. Iš akiračio nedings ir atsinaujinanti energetika.
„Siekiant atspindėti radikalius pokyčius energetikos sektoriuje, pasikeitusią saugumo situaciją Europoje ir pasaulyje, planuojama 2024 metais atnaujinti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir ją patvirtinti Seime“, – teigia Lietuvos energetikos agentūra.
Sinchronizacija
Energetikos ministerija komentuoja, kad kitąmet pasirengimas Baltijos šalių ir žemyninės Europos elektros tinklų sinchronizacijai bus baigtas. Trys sinchroniniai kompensatoriai bus sumontuoti, o 200 MW baterija – bus pritaikyta veikti ir balansavimui, ir rinkos sąlygomis.
Tai vienas iš svarbiausių pasiruošimo elektros sistemos sinchronizacijai su kontinentine Europa žingsnių“, – teigia ministerija.
„2024-ieji bus svarbūs baigiant kertinius sinchronizacijos projektus ir užtikrinant atsinaujinančių elektros išteklių integraciją į perdavimo tinklą“, – portalui komentuoja tinklų operatorius.
Sinchronizacijos kai kurių svarbesnių darbų sąrašas 2024 metams:
Lietuvos energetikos agentūra pabrėžia: tam, kad Baltijos šalys 2025 metų pradžioje atsijungtų nuo rusiškos IPS/UPS elektros sistemos, vadinamojo BRELL žiedo, jos turi pasitraukti iš BRELL sutarties.
Ši sutartis automatiškai prasitęsia kiekvienų metų vasario 7 dieną, o apie planus jos nebetęsti būtina pranešti bent prieš 6 mėnesius – vėliausiai iki rugpjūčio 7 dienos.
„Todėl 2024 metų rugpjūtį turėtų būti pranešta, kad Lietuva nepratęsia sutarties. Nepratęsus, po pusmečio ji automatiškai nustos galioti“, – apie vieną iš uždavinių kitais metais kalba LEA.
Vandenilis
Dar viena svarbi sritis – vandenilio naudojimas.
Gairėse yra pateikiami žaliojo vandenilio gamybos ir panaudojimo tikslai iki 2030 metų: siekiama įrengti ne mažiau kaip 1,3 GW galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminti iki 129 tūkst. tonų žaliojo vandenilio, penkiuose miestuose pradėti naudoti žaliąjį vandenilį viešajame transporte.
„Tai visiškai naujas ir rengiamas pirmą kartą dokumentas, apibrėžiantis šios kuro rūšies Lietuvoje plėtojimo tikslus ir uždavinius“, – pabrėžia agentūra.
„Amber Grid“ vadovas N. Biknius teigia, kad vienas reikšmingiausių kitų metų darbų – Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (Nordic-Baltic Hydrogen Corridor) projekto įgyvendinimas.
Planuojama, kad vandenilio dujotiekis nuo Suomijos iki Vokietijos galėtų būti pastatytas per Lietuvą per artimiausius 10 metų.
„Šių metų pabaigoje Europos Komisija vandenilio koridoriaus sukūrimo idėją įtraukė į bendro intereso PCI projektų sąrašą. Toks projekto statusas leidžia tikėtis didesnio tarptautinės bendruomenės dėmesio, o galbūt ir finansavimo projektui“, – sako N. Biknius.
Operatorius jau pradeda paruošiamuosius darbus – iki 2024 metų vidurio atliks vandenilio koridoriaus galimybių studiją.
Atsinaujinanti energetika
Energetikos ekspertas M. Nagevičius tikisi, kad atsinaujinanti energetika bus plėtojama ir toliau. Anot jo, gaminančių vartotojų „pagreitis šiek tiek prarastas“, nes po 2022 metų aukštų kainų daugelis suskubo statytis elektrines.
„Matyt, bus toks lėtesnis augimas, nes dauguma tų, kurie norėjo pasistatyti, jau pasistatė“, – sako M. Nagevičius.
Beje, nuo kitų metų brangsta pasinaudojimo tinklais paslaugos („pasaugojimas“). Didžiausias brangimas susijęs su trečiuoju variantu (atsiskaitymas energija arba „natūra“). Plačiau apie tai galite skaityti ČIA.
Energetikos ministerija komentuoja, kad šiemet, skatinant atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimą, paskelbta kvietimų už maždaug 276 mln. eurų, o iš jų saulės elektrinių įrengimui bei įsigijimui iš parkų gyventojams – 72 mln. eurų.
„Numatoma papildomai AEI plėtrai skirti valstybės biudžeto ir ES lėšų. Saulės elektrinių įrengtoji galia 2024 metais Lietuvoje augs 76 proc., o vėjo elektrinių augs 16 proc., palyginti su 2023 metais“, – prognozuoja agentūra.
Pasak jos, siekiant energetinės nepriklausomybės ir nuosavos elektros generacijos plėtros, numatoma kitų metų sausio 15 dieną skelbti antrąjį 700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parko konkursą ir taip atrinkti vystytoją. Iki 2024-ųjų paskutinio ketvirčio planuojama įvertinti pateiktus konkursui dokumentus bei nustatyti laimėtoją.
„Skaičiuojama, kad abu 1,4 GW bendros galios jūrinio vėjo parkai pagamins apie 6 TWh elektros energijos, tai patenkins iki pusės dabartinio Lietuvos suvartojimo, kuris sudaro apie 12 TWh“, – teigia agentūra.
