„Arčiausiai Lietuvos yra veikianti Rivno AE (apie 330 km), kuri yra vakarinėje Ukrainos dalyje. Kitos atominės elektrinės yra dar toliau. Pagal preliminarius vertinimus incidentai ir avarijos Ukrainos atominėse elektrinėse reikšmingų radiologinių padarinių Lietuvos teritorijoje neturėtų“, – komentuoja Lietuvos Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).
Tarp energetinės izoliacijos ir šantažo
Rusijos armija penktadienį užėmė didžiausią Europoje Zaporožės atominę elektrinę (AE), kurioje dar buvo kilęs ir gaisras. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nė viena valstybė, išskyrus Rusiją, iki šiol niekada nėra apšaudžiusi branduolinių blokų.
Energetikos ekspertas Romas Švedas teigia, kad vienas iš sprendimų, kuriems Rusija gali ryžtis, – grasinimai branduoline katastrofa.
„Tai yra, sąmoningai vesti į branduolinę katastrofą ir taip, kaip pasakė V. Zelenskis, įvykdyti branduolinį terorizmą. Tai yra vienas dalykas. Kitas dalykas, aišku, yra energetinio saugumo tema: kadangi ši atominė užtikrina nemažą dalį elektros tiekimo šaliai. Gali būti tada, kad agresorius imsis priemonių sustabdyti elektros gamybą tokiu būdu ribojant šalį, arba bandant pakenkti per elektros tiekimą“, – sakė buvęs energetikos viceministras R. Švedas.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, jog akivaizdu, kad Rusija naikina Ukrainos elektrines, o situaciją sunkina ir tai, kad Ukrainos elektros sistema karinės invazijos išvakarėse pradėjo dirbti izoliuotu režimu.
„Jau buvo bandymas ir Kijevo hidroelektrinę sunaikinti, ir šaudo į termofikacines elektrines (...) Akivaizdžiai, kad jie nori palikti Ukrainą be elektros. Man taip matosi“, – sako ekspertas.
„Paskutinę dieną prieš karo pradžią jie (Ukraina – red.) perėjo į visiškai izoliuotą režimą. Jie nėra prisijungę nei prie Europos, nei prie Rusijos (...) Tai bet koks didelio gamintojo „nulaužimas“ yra sisteminiu požiūriu labai pavojingas – nėra, kas tave palaikytų iš užsienio, tai yra problema“, – teigė M. Nagevičius.
Jis svarsto, kad iš socialinio tinklo „Telegram“ vaizdų objektyviai nustatyti situaciją sunku, tačiau aišku, jog į Zaporožės AE šaudyta ir matyti, kad „nėra labai skrupulingai puolama“.
Savo feisbuko žinutėje M. Nagevičius pažymi, kad AE vieta nėra kelyje link didžiųjų miestų ir nepanašu, jog jos neužėmus, Rusijos armijai nepavyktų tęsti karo toliau.
„Ji yra visiškam kampe, iš trijų pusių apsuptame išplatėjusio užtvenkto Dnepro. (...) Todėl šaudymo į atominę elektrinę ir bandymo ją užimti tikslai gali būti tik du: išjungti ją, nutraukti gamybą joje (...) Pagąsdinti ukrainiečius. Paterorizuoti Europą. Parodyti, kad nesustos prieš nieką“, – rašė jis.
Keturios jėgainės
Šiuo metu Ukraina eksploatuoja keturias branduolines jėgaines. Be jau minėtos elektrinės Zaporožėje, šalyje dar veikia Rivnės, Chmelnyckio, Pietų Ukrainos jėgainės. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pateikiamais 2020 metų duomenimis, jose generuojama apie 51 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
„Zaporižės AE ir kitose Ukrainos veikiančiose branduolinėse jėgainėse yra eksploatuojami VVER tipo reaktoriai, tačiau dėl to esant karo sąlygoms avarijų rizika nesumažėja. Civiliniai branduoliniai įrenginiai nėra pritaikyti karo veiksmams ir dėl to jokiomis sąlygomis neturi tapti šių veiksmų taikiniais“, – „Delfi“ komentavo VATESI.
R. Švedas pažymi, kad pati branduolinė energetika, įskaitant ir Ukrainos elektrines, nesudaro problemos. Pavojus kitur – galima neadekvati užpuolikų taktika.
„Tai tikrai nėra RBMK tipo, kaip buvo Černobylyje ar Lietuvoje (Ignalinoje – red.) reaktorius, tai yra VVER – rusiškas, toks pat „Rosatomo“, kaip Baltarusijos atominėje (Astravo AE), tik senesni modeliai. Tai iš principo, elgiantis protingai ir nesusipykus su savo protu, su tais reaktoriais yra viskas tvarkoje.
Ir jų apsauga yra pakankama tam, kad atlaikytų netgi grėsmes iš išorės. Kaip matėme, ir galimus gaisrus, ir netgi šūvius“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius R. Švedas.
„Bet mes turime problemų su žmogumi, kuris yra susipykęs su protu. Čia yra didžiausia problema“, – priduria jis.
M. Nagevičius savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad atakos ar potencialūs tolesni išpuoliai prieš AE yra precedento neturintys atvejai pasaulio istorijoje.
„Daug kas pabrėžia, kad tai yra pirmas kartas istorijoje, kai karas vyksta šalyje, kurioje veikia branduoliniai reaktoriai. Ir nėra nustatytų karo taisyklių, kaip tokiu atveju turėtų elgtis. Kiekvienas interpretuoja pagal save. Išeina, kad nuo kažkokio pykčio ar kvailumo, ar agresijos lygio priklauso, kuo tai baigsis“, – komentavo M. Nagevičius.
Ekspertas: kada ruošiesi, mažiau panikos
VATESI komentuoja, kad jeigu atominėje elektrinėje nėra gedimų, tam tikrą laiką sauga gali būti užtikrinta vien automatinėmis priemonėmis. Dėl karinių veiksmų šios priemonės gali būti sugadintos, o elektrinės darbuotojai – žuvę ar neveiksnūs, ar dėl, pavyzdžiui, gaisrų negalintys vykdyti savo pareigų.
„Esant tokiems įvykiams gali būti neužtikrintas reaktorių aušinimas ir gali įvykti vadinama „sunkioji avarija“, tai yra, gali išsilydyti reaktoriuose esantis branduolinis kuras ir tikėtina, kad tokia avarija turėtų reikšmingus radiologinius padarinius už elektrinės aikštelės ribų“, – teigia priežiūros institucija.
Tačiau, kaip minėta, pastebimų radiologinių pasekmių Lietuvoje dėl situacijos Ukrainoje neturėtų būti.
R. Švedas sako, kad techniškai viskas įmanoma, todėl galima ir tyčia sugadinti jėgainę, sukelti radioaktyvių medžiagų nutekėjimą.
„Būtų neteisinga sakyti, kad neįmanoma, tai dabar aš matyčiau šitą objektą (Zaporožės AE – red.) labiau kaip taktikos priemonę V. Putinui, kuria jis galėtų manipuliuoti santykyje tiek su Ukraina, tiek su NATO. Ir jeigu jo rankose yra toks objektas, kurį jis bet kada gali pažeisti ir tada grasinti kitiems pasaulyje (...) Plius gali nukirsti ir elektros tiekimą Ukrainai“, – sakė ekspertas.
Jis mano, kad kaip ir Černobylio atveju, situacija priklauso nuo gamtos sąlygų.
„Viskas priklauso nuo to, į kurią pusę pūstų vėjas. Kai Černobylis sprogo – aišku, tai ypač didelė avarija – bet pirmieji pasauliui pranešė švedai, kad padidėjo radiacinis fonas“, – teigia ekspertas.
Buvęs energetikos viceministras kartu paragino, nepanikuojant, atsakingai pažvelgti į įvairius scenarijus, domėtis, pavyzdžiui, šiame puslapyje, teikiama informacija apie branduolinę saugą.
„Nenorėčiau čia gąsdinti žmonių, bet jeigu turime padarytą puslapį (...), ten yra sudėta visa bazinė informacija, kaip išgyventi 72 valandas. Kuomet galvojama, ruošiamasi, tuomet mažiau panikos“, – kalbėjo jis.
Gauna operatyvią informaciją
VATESI informaciją apie situaciją Ukrainoje gauna per TATENA, kuriai operatyvius duomenis teikia Ukrainos branduolinę saugą reguliuojanti organizacija (SNRIU).
Radiacinės saugos centras (RSC) penktadienį skelbia, kad pavojaus Lietuvos gyventojams nėra. Ukrainos atsakingos institucijos informuoja, jog Zaporožės atominės elektrinės reaktorių saugos sistemos veikia įprastai, o jonizuojančiosios spinduliuotės lygis aikštelėje nepakitęs.
„Taip pat informuojame, kad radiacinis fonas Lietuvoje nepakitęs, o meteorologinės sąlygos palankios – vėjas pučia nuo Lietuvos“, – teigia RSC.
Ukrainos branduolinių jėgainių operatorė „Energoatom“ penktadienį pažymėjo, jog radiacinis fonas Zaporožės AE aikštelėje buvo normalus, tačiau didžiausia grėsmę kelia branduolinis kuras reaktoriuose ir susijusioje infrastruktūroje. AE aikštelėje esančioje panaudoto kuro saugykloje taip pat yra apie 150 panaudoto kuro konteinerių.
Operatorės teigimu, teroristai nemoka saugiai elgtis su šiomis medžiagomis, tad pavojus kyla ne tik regionui, bet ir pasauliui. Pasak „Energoatom“, per Černobylio AE katastrofą 1986-aisiais sprogimas įvyko viename energetiniame bloke, o Zaporožėje jų – šeši. Bendrovė reikalauja TATENA įsikišimo.
Neveikiančią Černobylio elektrinę okupacinės Kremliaus pajėgos užėmė vasario 24-ąją – pirmąją invazijos į Ukrainą dieną.
