Verslo požiūris

Lietuvos transporto sektoriuje pokyčiai – prasidėjo migracija iš Lenkijos, kur mūsiškiai, bijodami Mobilumo paketo, buvo perkėlę dalį verslo, atgal į tėvynę.

Naujos gamyklos, ypatingai jei už jų stovi Vakarų pramonės gigantai ir didžiosios šalys, vienas iš valstybės saugumo garantų, tačiau, kaip matome Lietuvoje, tokių objektų statybos dažnai sulaukia priešiškumo.

Kęstutis Navickas, žemės ūkio ministras, pasakoja, ką parodė ką tik pasibaigęs deklaravimas ir kokius pokyčius dar būtų verta padaryti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane. Visas interviu laidoje „Verslo požiūris“, kur kalbėjome ne tik apie energetiką, bet ir apie ek...

Nors, ekonomistų nuostabai, Lietuvoje nebuvo tokio ekonominio nuosmūkio kaip Estijoje ar Vokietijoje, tačiau ir mums globalūs pokyčiai nepraėjo be pėdsakų.

„Delfi“ Verslo požiūrio laidoje verslininkas Vilhelmas Germanas, siejamas su „Foxpay“, „iSun“ ir, pasak Lietuvos saugumo departamento, su priešiškų valstybių verslininkais.

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko paskirtoji valdybos pirmininkė vadovauja finansinėms institucijoms trijose Baltijos šalyse ir gali palyginti Baltijos šalių vartotojų įpročius ir finansinę padėtį.

Apie tai, kokios mūsų gynybos pramonės perspektyvos laidoje „Verslo požiūris“ kalbėjomės su Vidmantu Janulevičiumi, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu, Vaidu Sabaliausku, Lietuvos gynybos pramonės asociacijos direktoriumi ir Karoliu Šimu, „Agrokoncerno grūdų“ generaliniu direktoriumi.

Lietuvos žemės ūkyje toliau vyksta milžiniški pokyčiai, kurie kol kas nelabai matomi plika akimi, tačiau po kelių metų pilnai pakeis žemės ūkio vaizdą.

Lietuva ES tapusi viena patraukliausių vietų vadinamiesiems fintechams ir kriptovaliutų operacijas atliekančioms įmonėms.

Gegužės 2 – ąją prasideda pasėlių deklaravimas, vienas reikšmingiausių įvykių žemės ūkyje.

Teoriškai vyresnio amžiaus darbuotojai turėtų būti aukso gysla. Duomenys rodo, kad į šią amžiaus grupę patenkančių gyventojų atlyginimas siekia vidutiniškai 1250 eurų atskaičius mokesčius. Tai – panaši vidutinė suma, kurią uždirba dar tik karjeros įkalnėje esantys 18–29 m. jaunuoliai.

Lietuvoje vis labiau įsisiūbuoja diskusijos dėl 4 proc. BVP gynybai ir papildomus mokesčius tam finansuoti. Tačiau iki šiol neaišku, kokią naudą šalies pramonei ir ekonomikai tai gali duoti.

Nors Lietuvos teritorijoje gali veikti tik licencijas turinčios lošimus organizuojančios bendrovės, tačiau realiai padėtis kur kas liūdnesnė.

Lietuvos transporto įmonės jau atvirai kalba, kad atėjo ne patys linksmiausi laikai.

„Kibernetinis karas vyksta visą laiką ir jis tik intensyvėja – tai yra naujoji karo forma. Kas mane galbūt truputėlį neramina ir gąsdina, tai koks dar yra žemas Lietuvos verslų supratimo laipsnis apie tai, kokio masto tai yra rizika, kokios yra jos pasekmės, kokių daugiasluoksnių priemonių reikia, k...

Tam, kad „praplautum“ milijonus eurų, reikalingos geros žinios, kaip veikia finansų pasaulis, bankai, teisinė sistema, ekonomika.

Lenkijos ūkininkai pradėjo perėjimo punktų su Lietuva blokadą, nors, kaip patys sako, problema pigūs ukrainietiški ir rusiški grūdai.

Lietuvos ūkininkai neramiai žvelgia į ateitį – kviečių kainos biržoje sukasi apie daugiametį vidurkį, tai yra, 200 eurų už toną, bet dėl pakilusių degalų, trąšų, žemės kainų uždirbti pelno pavyksta ne kiekvienam.

Praėjus beveik dvejiems metams po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo plataus masto karą, ekspertai apgailestaudami konstatuoja, kad, priešingai nei žadėta, ekonominės sankcijos Rusijos nesustabdė, yra apeinamos, o vertybinių sprendimų nepriėmę verslai iš tokios situacijos sugeba dar ir pas...