Nerimą kelia geopolitiniai klausimai
G. Kaminskaitė-Salters neslėpė – praėję 2023-ieji metai „Telia Lietuva“ buvo labai sėkmingi, nepaisant sudėtingų ekonominių aplinkybių. Ko laukti šiemet – sunku prognozuoti, bet ją dabar labiau neramina politinis kontekstas.
„Į 2023 metus žengėme galvodami apie didžiules energetikos, elektros kainas ir didžiulę infliaciją. Dabar, manau, tos rizikos bus labiau geopolitinės, labiau primenančios 2022 metų pradžią, kai prasidėjo karas Ukrainoje – dabar matome dar vieną užsidegantį konfliktą Artimuosiuose rytuose, matome pasaulio dėmesį nueinantį nuo Ukrainos į Artimuosius rytus, kas mums kelia papildomą grėsmę ir, aišku, matome grėsmę Amerikoje su artėjančiais prezidento rinkimais. Kartais antraščių net nesinori skaityti, geriau pasislėpti ir galvoti, kad visa tai praeis“, – atviravo ji.
Pasak jos, tokia situacija verslui reiškia neužtikrintumą: „Kai yra neužtikrintumas, atitinkamai stoja projektai, investicijos. Kol kas to nematome, sau sakome, kad žiūrėsime į ateitį optimistiškai, tačiau turi būti visada budrus, kad nepražiūrėtum grėsmių, jas suvaldytum, iš jų gerai išeitum. Bet tai nebus pirmas kartas: buvo kovidas – susitvarkėme, buvo Ukrainos karo pradžia – ją atlaikėme, manau, atlaikysim, kas bebūtų“.
Karo Ukrainoje pradžią „Telia Lietuva“ pajuto ir per tai, kad Ukrainos kolegos kreipėsi į juos pagalbos. „Mes visą savo panaudotą įrangą atidavėme jiems ir tikrai bandėme jiems padėti, nes sprogdina tinklus, sprogdina mobiliąsias bazes, tada reikia tos įrangos, kad galėtum kuo greičiau užlopyti ir judėti su tuo. Na, ir žinoma turėjome didžiulį antplūdį Ukrainos pabėgėlių, padėjome su savo realiai be jokio pelno kainomis ryšiui su Ukraina, taip pat matėme išaugusį vartojimą Lietuvos viduje, o aš didžiuojuosi, kad didžioji dalis mano komandos ir aš priėmėme pabėgėlius savo namuose, padėjome įsivažiuoti pačioje pradžioje“, – prisiminė ji.
Pastebi dažną verslo klaidą vertinant kibernetines atakas
Pasak G. Kaminskaitės-Salters, kibernetinis karas vyksta visą laiką ir tik intensyvėja – tai yra naujoji karo forma. Ypatingai daug kibernetinių atakų buvo pastebima Vilniuje vykusio NATO vadovų suvažiavimo metu.
„Tiesiog visą laiką buvo mums priešiškai nusiteikusių šalių, tai yra Rusijos, Baltarusijos ir kitų, bandymas įsilaužti į visus įmanomus tinklus. Žinoma, buvo atakuojamos svarbiausios valstybės institucijos, bet netgi smulkios, pavyzdžiui, viešojo transporto priemonių paslaugos ar kitos buvo atakuojamos, buvo bandoma įsilaužti, kad valstybėje sukeltų suirutę. Tai, kad Lietuva tai atlaikė be jokių realių pasekmių, manau, yra didžiulis indėlis „Telia“ komandos ir to, kad verslas pamažu auga ir atsiranda supratimas, kad kibernetinis saugumas nėra loterija, kurioje norime žaisti – kibernetinis saugumas yra absoliučiai privalomas dalykas, higiena“, – kalbėjo ji.
„Telia Lietuva“ vadovė pasakojo, kad kibernetinės atakos vyksta kasdien, o tai, kad jau kartą verslas į tokią pateko, jo neapsaugo.
„Dažnai supratimas būtent toks: kai kalbamės su verslais jie pasako, kaip tik mus šią savaitę nulaužė, tai dabar pusę metų nereikia apsaugos, nes turbūt nebandys. Nėra tokių taisyklių – tie žmonės tokiomis nežaidžia, jei ataka įvyko vakar, ji gali įvykti ir šiandien“, – pabrėžė G. Kaminskaitė-Salters.
Telekomunikacijų bendrovė bando užkardyti ir SMS sukčius, tačiau neslepia, kad vieniems to padaryti – neįmanoma: „Tai yra labai kompleksinis dalykas, kurį spręsti turi visi – neužteks pasakyti operatoriams, jūs blokuokite. Turi būti apjungtos visos suinteresuotos pusės – nuo valstybinių institucijų, bankų, mes turime veikti kaip vienas. Mes kaip „Telia“ bandome pajudinti tuos debatus link to, nes iš tikrųjų kenčia paprasti žmonės, bet vieni operatoriai šito nesuvaldys“.
Visą pokalbį su G. Kaminskaite-Salters žiūrėkite laidoje „Verslo požiūris“, kurios įrašą rasite straipsnio viršuje.
