Vakarų Europoje – kapituliacinės nuotaikos
V. Bernatonis ir Paulius Kunčinas, „Centenary Policy Institute“ steigėjas bei vadovas, apie šią idėją pasakojo laidoje „Verslo požiūris“. Jie apgailestavo, kad Europoje, deja, yra strateginis vakuumas, trūksta lyderystės ir, atrodo, tiesiog plaukiama pasroviui.
„Nors jau ir buvo trylika sankcijų Rusijai paketų, išvada pagrindinė šiuo metu, kad jos neveikia“, – sakė P. Kunčinas.
Pasak jo, akivaizdu, kad šiuo metu Vokietija ir Prancūzija dar yra neapsisprendusios: „Vyrauja dviprasmybė, šiek tiek net abejingumas, kad tai – ne mūsų karas, tai yra karas tarp Rusijos ir Ukrainos, vos ne kažkieno kito problema, nors kai karas prasidėjo, mes deklaravome, kad tai yra Europos karas, koks jis yra iš tikrųjų. Mano nuomone, jei Europa šiame kare nedalyvaus, galiausiai tai sugriaus Europą – tai bus Europos pabaiga“.
„Matant tai, kas dabar vyksta, aš nemanau, kad Rusija sustos. Todėl Europa jau dabar turi veikti vieningai ir šitą karą užbaigti – bet būtent taip, kad Europa turi laimėti. Dabar kas vyksta, mano nuomone, tai yra pasidavimo momentas. Realiai nuotaikos Paryžiuje, Briuselyje, netgi Londone yra tokios, kad ai, susitaikome, susitariame, padarome taip, kaip Putinas nori. Bet jie nesupranta, kad Putinas nesustos. Ne vien Putinas – po jo bus ir kiti“, – pabrėžė P. Kunčinas.
Dabartines nuotaikas Vakarų Europoje jis atvirai įvardina kapituliacinėmis: „Sako, kad taika yra svarbiau už teisybę. Atiduokime Donbasą, Krymą, padalinkime Ukrainą, duokime, ko Putinas nori, kad tik nekariautume. Kapituliacija, jei taip atvirai. Niekas nenori išeiti iš savo komforto zonos, nori, kad Paryžiuje rusai vaikščiotų į restoranus, nori pasirašyti sutartį bet kokia kaina – kokią Putinas atsiųs sutartį, tokią jie ir pasirašys, tokios dabar nuotaikos“.
Verslas vystomas nepaisant sankcijų
P. Kunčinas skaičiavo, kad vien didžiųjų G7 valstybių verslas su Rusija per metus sudaro apie 200 mlrd. dolerių apyvartos.
„Aš nekalbu jau, kiek apeinama per Turkiją, Emyratus, Kazachstaną, tą pačią Lietuvą, atsiprašau, kaip nebūtų gėda, per visur – apėjimų yra absoliučiai fantastiškos sumos. Kas iš to pelnosi, tai tie, kurie apeidinėja – tai yra naujas biznis, nepameluosime, kad verslai iš to daro didžiules maržas, pavyzdžiui, už tą patį prancūzišką šampaną dabar gali prašyti kiek nori. Karas yra geras biznis elitui – dėl to jie nenori jo baigti“, – kalbėjo jis.
V. Bernatonis laikėsi nuosaikesnės pozicijos – jo nuomone, iš dalies sankcijos veikia ir yra tarpinių pergalių, kurias Europa pasiekė, bet to nepakanka.
„Kas man kaip teisininkui atrodo svarbu, kad dabar yra susikūręs nelygus konkurencinis laukas. Yra verslai, kurie iš tikrųjų išėjo iš Rusijos, kurie arba priėmė vertybinę poziciją, arba buvo valstybių, visuomenių paskatinti, ir yra verslai, kurie neišėjo. Tie, kurie neišėjo, dabar veikia šiltnamio sąlygomis, nes dabar be konkurencijos veikia tikrai didelėje rinkoje“, – pastebėjo V. Bernatonis.
Siūlo apmokestinti tebedirbančius su Rusija
Vertinant šią situaciją gimė iniciatyva verslus, tebedirbančius su Rusija, apmokestinti.
„Pasiūlymas yra įvesti mokesčius, visų pirma išsiskaidrinti, suprasti, kiek ir kas prekiauja su Rusija, ir tada apmokestinti tą prekybą. Visais atvejais, manau, reikia pagalvoti, kokio gylio tai moralinė dilema. Visuomenės vidurkis, aišku, kad labai palaiko Ukrainą, bet Vakarų visuomenė dabar turbūt labiau remia Rusijos karo mašiną negu Ukrainą. Čia reikia į šitą įsiklausyti. Turiu galvoje, kad tai moralinė dilema, nes lyg ir norima, tikiu, kad nuoširdžiai, remti Ukrainą, bet de facto, per sankcijų išimtis, per apėjimus, visą tą prekybą ir iš to sumokamus mokesčius į Rusijos biudžetą labiau remiame Rusijos karo mašiną“, – kalbėjo V. Bernatonis.
„Mes su jumis labiau remiame Rusiją nei Ukrainą – man atrodo, tai yra morališkai labai sunkus dalykas suvokti. Dėl to atsirado ta idėja, kad ta prekyba turėtų būti apmokestinta – jei mes jos nesugebame per trylika sankcijų paketų sustabdyti, galbūt pradėkime nuo to, kad apmokestinkime, priverskime sumokėti, priverskime, kad tas verslas, kuris galbūt uždirba didesnę maržą ar Rusijos pirkėjas turėtų sumokėti tą mokestį, iš to gal bus galima finansuoti Ukrainos atstatymą ir tt.“, – idėją aiškino jis.
„Valstybės dabar investuoja didžiulius pinigus į gynybą, ar bent turėtų investuoti: pagalbą Ukrainai padėkime dabar į šalį – į savo gynybą. Ta investicija yra būtina dėl to, kad yra autoritarinis režimas, kuris kelia tą riziką, ir tie, kurie prekiauja su Rusija, prisideda prie tos rizikos. Gal kažkas prekiauja iš didelio reikalo, gal yra šalių Europoje, kurios sušaltų žiemą be rusiškų dujų, tą irgi galima suprasti, bet vis dėlto prisidedate, todėl natūralu, kad tai apsimokestina. Galų gale, bent dalį to mokesčio sumokės Rusija, nes tai įsiskaičiuos į kainodarą. Verslai nesakys, kad imkite visą mūsų maržą, sakys, Rusija, mokėkite dar daugiau už tą šampaną, dujas ar naftą“, – kalbėjo V. Bernatonis.
P. Kunčinas pridūrė, kad ši idėja gimė ne Lietuvoje – pagrindinis jos autorius yra ukrainiečių bankininkas, daręs sėkmingą karjerą Volstryte, o dabar grįžęs į Kijevą: „Jis sako: žiūrėkite, man iš viso šita idėja nemaloni, tema labai skausminga – aš norėčiau visiško embargo, kad nebūtų jokių santykių su Rusija, bet aš suprantu kaip ukrainietis, kad Europa negali sustoti, nes yra žemės ūkis, yra pastatyta kažkokia infrastruktūra, negali visiško embargo padaryti“.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Verslo požiūris“, kurios įrašą rasite straipsnio viršuje.
