16 straipsnių
Ar gali žmogus, septyniasdešimt metų pragyvenęs svetur, skirtingose šalyse ir kontinentuose, neprarasti savęs? Ar gali, sulaukęs vos dvidešimt penkerių, būti spėjęs taip stipriai suleisti šaknis į gimtąją žemę, kad jokios okupacijos ir emigracijos jų neišrautų? Kad širdyje taip ir liktų lietuviu? Pa...
1944-ųjų spalis. Iš vienišos Mačernių sodybos pas Jurkų į svečius darda vežimo ratai. „Bepročiai, kur jūs? Ten jau frontas. Sovietai“, – sako vežimą sustabdę hitlerininkams talkinę lietuviai. Fronto negirdėti, todėl Vytautas Mačernis liepia Donatui Banioniui išlipti, o pats važiuoja apsidairyti. Kur...
„Mes – dviejų karų žmonės – gal ir išliksime fiziškai sveiki, bet dvasinio invalidiškumo jau ir dabar turime nemaža“, – tokiais žodžiais 1943 m. laiške Vincui Krėvei guodėsi Vincas Mykolaitis-Putinas. Rašytojas visą gyvenimą jautėsi blaškomas ne tik išorinių priežasčių, tokių kaip du pasauliniai kar...
Šiuolaikinė jaunoji karta veikiausiai mažai girdėjusi apie Algimantą Mackų. O juk tai buvo ryškiausias „nužemintųjų“ kartos atstovas, tragiško likimo išeivis, talentingas poetas, kurio kūryba turėjo įtakos vėlesnių poetų braižui. Bičiulio Antano Škėmos žūties autokatastrofoje sukrėstas A. Mackus par...
Prie kryžiaus už tai dažniausiai plakami Salomėja Nėris ir Petras Cvirka, tačiau buvo ir daugiau intelektualų, kurie 1940 metais vyko į Maskvą „parvežti Stalino saulės“ Lietuvai. Vienas iš jų buvo Antanas Venclova, kuriam su kitais delegatais įspūdį paliko Maskvos prabanga ir tušti sovietų diktatori...
Šviesa ir tamsa. Ir visa tai jungiantys gilūs išgyvenimai. Tokių kontrastų kupinas buvo Janinos Degutytės gyvenimas. Jos santykis su alkoholike motina buvo ta tamsa, iš kurios poetė išeities ieškojo visą gyvenimą. Tragizmas ir viltis gulė į eilėraščius, kuriuose skleidėsi per anksti turėjo suaugti ž...
Antanas Škėma – novatoriškas, modernus, bet iki galo nesuprastas ir neįvertintas lietuvių rašytojas. Skaitytojus intriguoja jo kūrinių siužetai, veikėjų kova su savo aistromis, klaidžiojimas patirto skausmo labirintais. Škėmos „Izaoką“ literatūrologai dažnai lygina su Franzo Kafkos kūriniais, o „Bal...
„Sako, mirdamas mane tu keikei, / O numiręs surūstėjai dar labiau. / Ligi šiol aš negaliu vis atsipeikėt: / Juk tave mylėjau ir gerbiau. / Ar galėjau iš pusiaukelės sugrįžti? / Ar galėjau – tais pačiais keliais?“ – 1942 m. sausio 15-ąją savo eilėraštyje, pavadintame „Maironiui“, retoriškai klausė Sa...
Dažnas gyvenamosios vietos keitimas, nesaugumo būsena ir noras išreikšti savo pasaulį eilėmis – tokioje nepastovumo terpėje gyveno bei kūrė poetas, vertėjas Henrikas Radauskas. Jis laikomas vienu reikšmingiausių lietuvių poetų ir modernizmo pradininku, nors apie jo biografiją rašoma per retai – galb...
1961 metų rugpjūčio 11 d., Pensilvanija. „Žiūrėk, aš 50 metų senis, o kaip aš noriu gyventi! Kiekviena minutė man brangi!“ – vienai gyvenimu nusivylusiai merginai išdidžiai sako Antanas Škėma „Santaros–Šviesos“ suvažiavime. Čia jo penkiasdešimtmečio ir kūrybos dvidešimtpenkmečio proga rodoma jo pati...
„Mirtis yra paprastas dalykas, žymiai didesnio meno reikalauja gyvenimas“, – yra pasakęs rašytojas Balys Sruoga. Šiuose jo žodžiuose – itin daug asmeninių išgyvenimų ir skausmo. Garsus poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas vokiečių okupacijos metais buv...
Talentingas ir jautrus vaikų poetas, kurio skambius eilėraščius apie du batus, skarotą eglutę ir žibuoklėm pražydusius šilelio šlaitus iki šiol beria net darželinukai, o kartu – negailestingas išdavikas, myriop pasmerkęs mažiausiai 15 partizanų, vieną laisvės kovotoją nušovęs pats. Žudikas ir vaikų ...
Lietuvių literatūros klasiko, profesoriaus ir politiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus gyvenimas net šiandien atrodo tikra egzotika. Rašymu jis susidomėjo dar paauglystėje, tačiau pildydamas tėvo valią įstojo į kunigų seminariją. Tiesa, mokslų nebaigė ir dvasininku netapo – išvyko į Baku, kur įsimylėjo mo...
Išgirdus rašytojos Žemaitės slapyvardį, neretam prieš akis išnyra skarele pasidabinusios rūsčios kaimo moterėlės portretas. Vis dėlto tokia asociacija su realybe turi mažai ką bendro. Lietuvių rašytoja Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (Žemaitė) gimė bajorų šeimoje, mokėjo kelias kalbas, susilaukė 7 ...
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimo pasiekimų, galima juokauti, užtektų net keliems asmenims. Pripažinta rašytoja, publicistė, gerbiama mokytoja ir kaimo felčerė, visuomenės veikėja, kovojusi už moterų teises, o kartu – politikė, išrinkta į Steigiamąjį Seimą ir net bandžiusi tapti pirmąją moterim...
Uršulė Babickaitė gimė nedideliame kaimelyje prie Kupiškio, ūkininkų šeimoje. Jos tėvas mirė anksti, mama vertėsi taip sunkiai, kad buvo priversta dukrą auginti atiduoti tetai. Nors tokia pradžia rožėmis kloto gyvenimo nežadėjo, Uršulė tapo tikra Lietuvos tarpukario elito žvaigžde, kuriai lenkėsi ir...
