Šis tekstas delfi.lt pirmąkart publikuotas 2020 m. rugsėjo 11 d.

Kartais stebimasi, kaip viename asmenyje galėjo derėti amžinųjų vertybių ieškantis rašytojas, atrodo, aplenkęs laiką – dar 1913 m. jis Kijeve apgynė disertaciją apie Budos ir Prajekabudos vardų kilmę, sukūrė amžiams į Lietuvos istoriją įrašytus įvairių žanrų kūrinius, bei abejotinų pažiūrų politikas, bičiuliavęsis ir su tautininkais, ir su komunistais, sutikęs tapti marionetinės Liaudies vyriausybės vadovu, užsienio reikalų ministru.

Ką jau kalbėti apie asmeninį šio iškilaus lietuvio gyvenimą. Amžininkai liudija, kad, nors ir nebuvo gražuolis, rašytojas daug dėmesio skirdavo savo išvaizdai: rengėsi tvarkingai, nešiojo batus aukštais kulnais, mėgo miniatiūrinius daiktus. Pavyzdžiui, turėjo mažą moterišką laikrodėlį, smulkius rašymo reikmenis. Kai išvykęs į Baku jis pamilo dešimtmečiu jaunesnę moksleivę, šios tėvams neįtiko nei mokytojo išvaizda, nei turtinė padėtis, nei tikėjimas. Vis dėlto savo jis pasiekė – egzotiško grožio žmoną parsivežė į Vilnių, perkrikštijo ir su ja susilaukė pirmosios dukros.


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją