programuotoja

Pradirbusi daugiau nei šešerius metus HR srityje, Vaida pradėjo justi, kad traukia IT virtuvė. Pamažu įsigilinusi į galimybes, kurį laiką ji derino darbą su kursais, kurių metu pavyko įgauti pagrindus naujai karjerai.

Karina Garifovaitė – profesionali šokėja, šokių trenerė ir Vilniaus „Rytas“ šokėjų komandos kapitonė, o kartu – jaunesnioji front-end programuotoja. Mokytis programuoti ji pradėjo karantino pradžioje, o šiandien jau sėkmingai kyla IT srities karjeros laiptais.

Tokias istorijas kaip programinės įrangos inžinierės Viktorijos Jakobaitės daug kas vadina sėkmės, ​​tačiau iš tiesų jos – ne apie sėkmę, bet apie atkaklias paieškas ir nesibaigiančias pastangas.

Pirmąkart susidūrusi su programavimu Milda Glebauskaitė tikrai negalvojo, kad tai – jos ir jai, tačiau šiuo metu ji dirba programinės įrangos kūrėja backend srityje ir mielai dalijasi savo sukauptomis žiniomis su pradedančiaisiais.

Pirmąjį savo darbą TECH srityje Ieva Gražulevičiūtė gavo pasinaudojusi pasiūlymu draugui. Taip ji pradėjo dirbti testuotoja, o galiausiai persikvalifikavo ir šiuo metu yra backend srities programuotoja.

Besimokydama mokykloje Enrika Vyšniauskaitė net nenutuokė, kad vieną dieną taps programuotoja. Ji žaidė futbolą, važinėjo motociklu ir dirbo modelio darbą, kol nusprendė pasukti į TECH ir šiuo metu užima jaunesniosios „Python“ programuotojos pareigas.

Mokykla, šimtukai iš brandos egzaminų ir teisės studijos – tokia sklandi ir užtikrinta atrodo Austėjos Kazlauskytės karjeros kelio pradžia. Tačiau savo gyvenimą ji nusprendė apversti aukštyn kojomis – metė teisę, įkūrė verslą, o jį sėkmingai pardavusi visiškai panėrė į programavimą.

Baigusi fizikos mokslus Augė Zaveckaitė suprato, kad savęs dirbančios tokį darbą nemato, todėl nusprendė persikvalifikuoti. Svajonės dirbti TECH nesustabdė nei nėštumas, nei kūdikis ant rankų, dabar ji jau dvejus metus dirba frontend programuotoja.

Klausimas, kuo būsi užaugęs, žmogų lydi nuo pat vaikystės. Žinoma, yra pavyzdžių, kai būsimą profesiją žmonės pasirenka dar pradinėse klasėse ir visą likusį gyvenimą džiaugiasi dirbdami svajonių darbą. Tačiau ne visiems apsispręsti ir pasirinkti yra taip paprasta.

Nors technologijos traukė nuo mažumės, iki dienos, kai tapo programuotoja, Bertai Matuliauskienei teko išbandyti daug skirtingų profesijų – ji dirbo finansų srityje, augino vaikus, užsiiminėjo rankdarbiais, kol galiausiai nusprendė, kad užteks. Laikas pildyti senas svajones.

Monika Venčkauskaitė programuoti pradėjo dar paauglystėje, studijavo dalelių fiziką, stažavosi CERN laboratorijoje, Oksfordo universitete, JAV. Šiuo metu ji – mašininio mokymosi inžinierė, save atradusi dirbtinio intelekto srityje.

Socialinių mokslų srityje it žuvis vandenyje nardžiusi Viktorija Mačiūnė pasirinkimu tapti programuotoja nustebino ir savo vyrą, ir dėstytojus – kursuose ji buvo vienintelė mergina, tačiau galiausiai iš visos grupės tik ji ir tapo programuotoja.

Vieną geriausių gimnazijų šalyje baigusi ir keturis šimtukus iš brandos egzaminų gavusi Ieva Černytė įstojo į prestižinį Kembridžo universitetą, įgijo kompiuterių ir informacijos inžinerijos magistro laipsnį, o šiuo metu dirba įmonėje, kuri padeda mokslinėms laboratorijoms visame pasaulyje optimizuo...