Anot I. Černytės, moterų TECH srityje trūksta, nes, kai visi aplinkui sako, kad tu negali, ir pati kartais pradedi tuo tikėti. Keisti situaciją ji siūlo nuo mažų dalykų, pavyzdžiui, liautis skirstyti žaislus į tinkamus mergaitėms arba berniukams.

„Tu turi kažkokią idėją ir tu ją įgyvendini. Mokydamasi TECH dalykus, tu atrandi sugebėjimus, kaip tai padaryti, ir gali išreikšti savo kūrybiškumą“, – įsitikinusi laidos apie moteris TECH srityje „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė.

Tikslo siekė nuo 8-os klasės

I. Černytė save laiko į tikslą orientuotu žmogumi – iki 8-os klasės ji siekė įstoti į vieną geriausių šalyje Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją, o tai padariusi nusprendė, kad ateityje mokysis Kembridže.

„Kai buvau labai maža, norėjau būti princese, po to – dainininke. Besimokydama gimnazijoje pradėjau galvoti, kad noriu būti mokslininke. Man patiko fizika, chemija, matematika“, – prisiminė pašnekovė.

Tiesa, atėjus laikui rinktis būsimą profesiją, mokslininko kelias jai pasirodė labai ribotas, o inžinerija sušvito kaip aukso viduriukas, apimantis ir teorinę analizę, ir praktiką.


Ieško ne teisingų atsakymų, o degančių akių

Paklausta, kaip atrodo kelionė į Kembridžo universitetą, vieną prestižiškiausių pasaulyje mokymosi įstaigų, I. Černytė patikino, kad nemažai procesų pakeitė „Brexit“, tačiau esmė greičiausiai išliko ta pati – geri pažymiai svarbu, tačiau tik to neužtenka. Ieškoma ir smalsumu degančių akių.

„Aš dalyvavau olimpiadose, lankiau papildomas mokyklas, dalyvaudavau vasaros stovyklose, kur su bendraminčiais leisdavome laiką, kartu pasimokydavome ir fizikos“, – pasakojo pašnekovė.

Jos teigimu, būsimųjų studentų motyvacija tikrinama keliais būdais. Visų pirma, prašoma parašyti motyvacinį laišką, atrinktieji kandidatai kviečiami ir į stojamąjį pokalbį. Pati I. Černytė taip pat dalyvavo ir „Academic Buddy“ mentorystės programoje.

„Teisingi atsakymai, aišku, yra gerai, bet tai nėra svarbiausias dalykas. Svarbiausia parodyti, kaip mąstai. Paklausia klausimo, liepia išspręsti uždavinį. Jei sėdėsi tyliai ir tiesiog parašysi gerą atsakymą, tai nebus geras interviu. Jie nori žinoti, ką tu mąstai, todėl tu garsiai pasakoji, ką galvoji. Kai rašai, tuo pat metu ir šneki. Interviu organizuoja dėstytojai, jie ieško žmonių, kuriuos galėtų mokyti, o ne tų, kurie turi visus teisingus atsakymus“, – aiškino I. Černytė.

Pervargimo neišvengė

Sudėtingas yra ne tik patekimas į Kembridžą, bet ir studijų metai čia. Pašnekovė pasidalijo nuotrauka, kaip atrodo krūva pirmakursio užrašų, o štai vienas dėstytojas net turėjo pliušinę beždžionėlę, kurią paskaitos metu paleisdavo į apsnūdusius studentus.

„Taip, yra kelios sunkios savaitės, yra didelis krūvis, galbūt tu nepakankamai pamiegi – tas tikrai yra. Aš manau, visur yra, kur bestudijuosi. Net Lietuvoje, kai laikai egzaminus, ta savaitė prieš egzaminus greičiausiai bus tikrai sunki. Pervargimas, sakyčiau, yra rimtesnė problema. Ne tai, kai nori miego ir užmiegi per paskaitas, o kai tavo smegenys tiesiog pavargsta ir sunku daryti, mąstyti. Tai dažniau būna nulemta chroniško streso. Man asmeniškai tai nebuvo svetima, nes aš sau taikau labai aukštus standartus. Visą laiką noriu viską labai gerai padaryti, kas man asmeniškai sukelia daugiau streso, bet tai tikrai nėra viso Kembridžo istorija“, – atviravo pašnekovė.

Tiesa, šio universiteto studentams leidžiama suprasti, kad derinti, pavyzdžiui, studijų ir darbo geriau nereikėtų. Pasak I. Černytės, mokslai vis dėlto pakankamai intensyvūs, dienotvarkės sesijų metu labai įtemptos, todėl, jei pagrindinė motyvacija dirbti yra finansai, universitetas pasiūlo finansinę paramą.

„Produktyvumui didžiausią įtaką turi poilsis. Jei nepailsėsi, visą dieną gali praleisti darydamas kažką, ką pailsėjęs atliksi per pusdienį. Poilsis yra toks svarbus. Dažnai mes pamirštame apie tai, nes norime būti produktyvūs, daug padaryti, tačiau reikia ir pailsėti“, – paklausta apie savo produktyvumo pamokas, patikino pašnekovė.

95 proc. kolegų – vyrai

Pati I. Černytė studijų metu nedirbo, tačiau atrado naują hobį – Lotynų Amerikos šokius. Baigusi studijas, dėl darbo galimybių, netoliese esančio Londono nusprendė pasilikti gyventi Kembridže ir šiuo metu dirba darbą, susijusį su moksliniais tyrimais. Pastarąjį pavyko gauti sėkmingai pasirodžius praktikos metu.

„Mano kompanijoje nėra labai daug moterų. Moterų kolegių turiu, bet, sakyčiau, gal 5 proc. Pačioje Jungtinėje Karalystėje, pasidomėjau, 2019 m. duomenimis, yra apie 25 proc.“, – paklausta apie situaciją IT rinkoje lyčių aspektu, sakė pašnekovė.

Ji sutiko, kad situacija galėtų būti geresnė, tačiau su šypsena prisiminė laikus, kai prieš gerą dešimtmetį važiuodavo į minėtas fizikos ar matematikos stovyklas – merginų būdavo vos kelios.

„TECH srityje yra reikalingi tokie sugebėjimai, kurie nėra labai vystomi mergaitėms nuo pat mažumės. Pavyzdžiui, skirstomi žaislai. Yra mergaičių žaislai ir berniukų žaislai. Mergaitės žaidžia su lėlėmis, o berniukai – su lego kaladėlėmis ar konstruktoriais. Sakyčiau, būtent šie žaislai vysto struktūrinį, erdvinį mąstymą, kuris yra labai svarbus“, – aiškino I. Černytė.

Anot jos, tai gali būti susiję ir su vėlesniais pasiekimais mokykloje. Berniukai neretai labiau mėgsta tokius mokslus kaip geometrija ar matematika, jei lygintume su mergaitėmis.

„Kai dalykai sekasi, tu ir nori su jais dirbti. Tuomet atsirastų ir daugiau noro eiti ir dirbti TECH srityje“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovė.

Patarė, kaip pradėti ir išdrįsti veikti tai, ką iš tiesų nori ir svajoji

Be to, pastebėjo ji, kartais mes turbūt gerai ir nesuprantame, kas ta TECH sritis yra. Pati I. Černytė aiškino, kad neretai idėja, visų pirma, kyla galvoje, o tuomet, pasitelkdamas turimas teorines žinias, tu gali ją įgyvendinti. Taigi procesas – labai kūrybiškas ir darbas – tikrai ne nuobodus.

Anot jos, būtent tai būtų galima pasakoti ir vaikams. Pavyzdžiui, paaiškinti, kad tavo nupieštas gyvūnas, konstrukcija ar kita idėja, gali atgyti ir pasitelkiant lego kaladėles, ir kompiuterines programas. Pati ji programavimą net yra palyginusi su smagia dėlione.

„Pirma, sakyčiau, reikėtų nustoti klausyti visų kitų žmonių, kurie sako, kad tu negali to padaryti, ir sukurti aplink save draugų ar artimųjų ratą, kurie tave skatintų siekti, ko tu nori. Kai nuolat girdi, kaip tau kažkas nesiseka ar negali to nedaryti, bus blogai, ir pats pradedi tuo tikėti. Todėl labai svarbu sukurti palaikančią aplinką. Antra, tiesiog nepabijoti ir pabandyti. Jei pabandysi, blogiausia, kas nutiks, tai nepasiseks ir tu to dalyko negausi. Bet, jei nepabandysi, 100 proc., kad to dalyko tikrai negausi. Nežinau, iš kur tas skirtumas atsiranda, bet yra tai, kad merginos aplikuoja į darbą tik, jei atitinka 100 proc. reikalavimų, o vaikinai – 60 proc. Net jei neatitinki visų reikalavimų, turi tiesiog tikėti savimi, kad atitinki pakankamai, o kitą išmoksi labai greitai ir nelaukti, kol būsi tobula tam darbui, mokslui ar sričiai“, – kaip pradėti ir išdrįsti veikti tai, ką iš tiesų nori ir svajoji, patarė pašnekovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)