„Jaučiuosi labai savo kelyje ir savo kailyje, kiekvieną dieną vis daugiau išmokstu. Tai teikia didelį džiaugsmą. Net ir mažą užduotį atlikus, tas pasitenkinimas, kurį gauni matydamas rezultatą, kad veikia, arba kodo dalis veikia, tai tiesiog daug dopamino gauni kiekvieną dieną“, – paklausta, ar nesigaili šio savo sprendimo, užtikrina A. Kazlauskytė.

Šiandien ji yra vienintelė programuojanti mergina 50-ies specialistų, su kuriais kasdien dirba, komandoje, tačiau niekada dėl to nesijautė nepatogiai ar diskriminuojama. Maža to, pastebi, kad šiuo metu TECH sritis pritraukia pačius įdomiausius žmones – nuo farmacininkų iki dailininkų ar šokėjų.

„Programuotojų yra toks didelis trūkumas, kad tu gali būti bet kas – tau gali būti 112 metų arba 16 metų, jeigu tu gebi programuoti, nėra absoliučiai jokių problemų susirasti darbą IT“, – įsitikinusi A. Kazlauskytė.

Tačiau, norint susirasti pirmąjį darbą ir įsitvirtinti TECH srityje, tam tikrų savybių, pripažįsta specialistė, tikrai reikės. Programavimą ji net lygina su vairavimu – kuo tu ilgiau būni kelyje, tuo geresnis vairuotojas esi.

„Jeigu kažkas neranda tam drąsos, tada nereikėtų eiti į TECH sritį. Iš karto taip pasakysiu. Nes drąsos reiks labai daug. Ir užsispyrimo reikės labai daug, ir labai daug darbo įdėti“, – perspėja ji.


Dirbti pradėjo dar studijuodama, tada ir suprato, kad teisininke nebus

A. Kazlauskytė puikiai mokėsi, tad aplinkos paraginta ir pasirinko teisės studijas. Dirbti šioje srityje ji pradėjo dar studijuodama, sekėsi visai neblogai, o, jei motyvacijos kada pritrūkdavo, save dar sudrausmindavo: „Na, jei man nepatinka, tai galbūt reikia daugiau pasistengti“.

Paklausta, iš kur tai, pašnekovė patikino, kad toks greičiausiai – jos charakteris. Nerealizuodama savęs teisėje, ji vis tiek nenuleido rankų, bandė ne kaltinti apliką, o susitelkti į save, bet apgauti širdies nepavyko. Baigdama studijas A. Kazlauskytė aiškiai suprato, kad teisininke nebus.

„Mano laikais IT nebuvo parodyta kaip įdomi sritis, apskritai. Arba jau turi pašaukimą, arba tau turi labai gerai sektis matematikoje. Ir dažniausiai į IT pasukdavo žmonės, kurie nebuvo labai komunikabilūs, krapštydavosi kažką prie kompiuterio, su tokia nišine pakraipa, patys turėdavo domėtis“, – pamena pašnekovė.

Be to, pastebi A. Kazlauskytė, prestižinėse mokyklose gabūs jaunuoliai profesijų ar amato net nemato kaip galimo varianto, kokiu karjeros keliu sukti.

„Baigiau mokyklą prieš 10 metų. Profesinis mokymas žmonėms, kurie gerai mokosi, niekada nebūdavo siūlomas kaip variantas. Aš profesijos rinktis niekada nesvarsčiau – eiti į profesinę mokyklą, įgyti profesiją. Tai net niekada nebuvo rodoma kaip galimas pasirinkimas. Kai aš baigiau mokyklą, profesinis mokymas buvo pasiūlymas tiems, kurie mokosi labai prastai. O programavimas, mano galva, yra absoliuti profesija. Kaip kulinarijos mokykla, siuvimas ar panašiai. Nesakau, kad tam nereikia išsilavinimo. Žinoma, jo reikia. Bet tai, mano galva, labiau yra amatas negu kažkoks platus ir 5-erių metų studijų reikalaujantis darbas“, – sako programuotoja.

Pradėjusi savo verslą išgirdo, kad žemiau nusivažiuoti negalėjo

Tad ir ji pati dar ilgai nemanė, kad galės save realizuoti TECH srityje. Teisę pakeitė veikla, susijusi su renginiais, kino festivaliais, galiausiai kilo mintis įkurti savo verslą. Pašnekovė pradėjo gaminti bičių vaško drobeles, kurios pakeičia plastikinę plėvelę maistui laikyti. Sukūrusi produktą ir pritaikiusi jį komerciniam naudojimui, A. Kazlauskytė drobelėmis pradėjo prekiauti ir Lietuvoje, ir užsienyje.

„Vystant šį produktą, teko susidurti su elektronine prekyba ir kaip gi be elektroninių parduotuvių. Pradėjau pati jas kurti. Vieną sukurdavau, norėdavau geriau, pereidavau prie kitos platformos, kitą sukurdavau. Galiausiai supratau, kad iš viso verslo, iš visų dalykų, kuriuos tu turi daryti savo versle, man įdomiausia ir yra tas puslapio kūrimas, jo palaikymas, elektroninių sprendimų įgyvendinimas. Buvau vaiko priežiūros atostogose ir nusprendžiau, kad reikia eiti ten, kas labiausiai patinka. Taip pasukau į programavimą“, – pasakojo pašnekovė.

Ji neslepia, kad nėrus iš teisės į savą verslą visiškai pasikeitė draugų ratas, teko susilaukti daug kritikos, net pajuokų, kad esą žemiau nusivažiuoti negalėjo.

„Perėjus į IT nutiko priešingai. Žmonės negali patikėti, kaip taip galima per metus išmokti programuoti. Ir to palaikymo galbūt pats turi sau rasti. Man labai padėjo naujas draugų ratas. Draugų ir mentorių ratas, kurį atradau mokydamasi programavimo mokykloje. Pradedi mokytis ir staiga tavo rate – 15 naujų būsimų programuotojų. Ir kokie 3 ar 4 mokytojai. Tai, man atrodo, iš tiesų padeda nepasimesti ir nepamesti savo tikslo“, – dabar įsitikinusi A. Kazlauskytė.

Programuoti mokėsi metus, mažiausiai 4 val. per dieną

Programuoti ji mokėsi savaitgalinėje mokykloje, pamokas lankė maždaug 9 mėnesius, papildomai dar gilino žinias savarankiškai, daug laiko skyrė ir pasiruošimui būsimiems techniniams interviu. A. Kazlauskytė skaičiuoja, kad kone metus programavimui skirdavo bent po 4 valandas per dieną.

„Man padėjo nesveikas užsispyrimas. Reikia labai norėti, kad galėtum dirbti. Ne tai, kad dirbti, bet ištverti pirmuosius metus darbe. Nes darbo specifika IT, jeigu dirbi gerai organizuotoje komandoje, reikalauja labai didelio budrumo. Turi labai plačiai mąstyti, bet kartu ir susikoncentruoti į kažkokį specifinių žinių ir gebėjimų reikalaujantį lauką. Reikia ir plataus mąstymo, bet kartu būti geram vienoje srityje, gebėti dirbti komandoje“, – sako pašnekovė.

Jos teigimu, ir pirmojo darbo ieškoti geriau anksčiau, nei atrodo, kad tam jau atėjo laikas. Net jei įsidarbinti iškart ir nepavyks, gauti atsiliepimai padės tikslingai augti. Be to, labai pravartu, pataria programuotoja, atrasti ir mentorių, kuris padėtų susiaurinti reikiamų įgyti žinių spektrą, nukreiptų tinkama linkme.

„Patarčiau mažiau vaikščioti į renginius apie persikvalifikavimą ir ieškoti paramos, ką aš pastebiu savo aplinkoje. Jeigu žmogus nori persikvalifikuoti, jis nedrąsiai jaučiasi ir visą procesą pratęsia lyg ieškotų padrąsinimo. Pavyzdžiui, eina į visokius renginius, mokymus apie programavimą, apie IT, kurie, iš tiesų, tau nepadės rasti nei darbo, nei gauti žinių. Nereikėtų marinuoti to laiko, kai yra gausu užduočių ir instrukcijų. Sėsti ir daryti. Reikia kuo daugiau rašyti kodo. Kiekvieną dieną. Tai taip pat, kaip vairuoti išmokti – kuo tu ilgiau būni kelyje, tuo geresnis vairuotojas esi“, – aiškina A. Kazlauskytė.

Programavimą lygina su prancūzų ar arabų kalba

„Aš pati į programavimą labiau žiūriu iš lingvistinės pusės. Teisė reikalauja labai didelio sisteminio mąstymo, suprasti, kaip viena teisės norma dera su kita teisės norma, kurioje vietoje, hierarchijoje ji yra. Ir, man atrodo, kad tai yra daug arčiau programavimo negu kas nors galėtų pagalvoti. Išmokti JavaScript, iš tiesų, yra tas pats, kas išmokti prancūzų ar arabų kalbą. Matematikos pagrindus reikia turėti, bet mes juos visi turime, baigę mokyklą, o yra daugybė bibliotekų kalbose, kurias tu naudoji rašant kodą, ir tau tikrai nereikia skaičiuoti kažkokių integralų ar panašiai, nes tam yra funkcijos. Tau reikia tik žinoti, kada kokią funkciją išsikviesti. Ir tai yra daug arčiau kalbų negu matematikos arba fizikos, chemijos žinių, ką daugelis žmonių galvoja“, – įsitikinusi A. Kazlauskytė.

Be to, šiuo metu ji dirba 50-ies programuotojų komandoje, o tai kartu paneigia mitą apie tai, kad programuotojai yra tikri intravertai ar vienišiai.

„Ir mes visi rašome kodą, ir visi jį pristatome kiekvieną dieną. Įsivaizduokite, kokio reikia sinchroniško susigrojimo. Tu dirbi tarsi grotum orkestre. Turi ne tik daug techninių žinių turėti, bet mokėti bendrauti“, – pabrėžė pašnekovė.

Savo komandoje yra vienintelė programuojanti mergina: programuotojų yra toks didelis trūkumas, kad tu gali būti bet kas

Beje, minėtoje komandoje ji – vienintelė mergina programuotoja.

„Aš esu, berods, vienintelė mergina mūsų 50-ies žmonių komandoje, kuri programuoja. Yra testuotojų merginų, bet, man atrodo, esu viena programuotoja. Ir nesu patyrus nieko panašaus į diskriminaciją ar nepatogiai pasijutusi dėl lyties. Kartu su draugėmis, kurios dirba programuotojomis arba testuotojomis, mes kartais juokiamės prie arbatos, kad kokia tai yra didelė nesąmonė, ir iš kur tas mitas ateina? Nes programuotojų yra toks didelis trūkumas, kad tu gali būti bet kas. Tau gali būti 112 metų arba 16 metų, jeigu tu gebi programuoti, nėra absoliučiai jokių problemų susirasti darbą IT“, – įsitikinusi A. Kazlauskytė.

Pati ji labiausiai žavisi tuo, kokius skirtingus žmones TECH sritis pritraukia, kaip jie visi, vedami vieno tikslo, geba rasti bendrą kalbą.

„Man atrodo, šiuo metu TECH sritis pritraukia pačius įdomiausius žmones. Aš nesu mačius nė vienos srities, nė vienos industrijos, kur tu galėtum su tokiais įdomiais žmonėmis bendrauti. Atrodo, akys šviečia, hobiai įvairiausi ir ypač dabar, kai persikvalifikavimas toks paprastas tapo ir toks visiems prieinamas, į TECH sritį pasuka žmonės iš įvairių sričių: iš farmacijos, aviacijos, dailės, šokių ir panašiai. Ir žmonės ateina su įvairia istorija, patirtimi. Kai kalbame apie TECH, neturėtume tik apie programavimą kalbėti. Mes turėtume kalbėti apie tai, kad yra produktai, kurie žmonėms padeda kiekvieną dieną. Ir iš verslo pusės – kuo daugiau įvairių žmonių ateis į tą TECH sritį, kuo daugiau įvairiais kampais mes galėsime pažiūrėti į verslo problemą, kurią mes sprendžiam „per kodą“, tuo ir mūsų produktai, kuriuos kuriame, bus patogesni, geresni“, – įsitikinusi A. Kazlauskytė.

Patarė, ką daryti, jei nori dirbti TECH

Paklausta, ką patartų tiems, kurie galbūt nedrįsta, bet labai nori sukti į TECH sritį, pašnekovė patikino, kad drąsos čia tikrai reikės, kaip ir užsispyrimo. Todėl, anot A. Kazlauskytės, verčiau patarimu ji pasidalins su tais, kuriems trūksta ne šių savybių, o žinių.

„Susiraskite žmogų, kuris dirba IT bent dvejus metus. Paklauskite jo tiesiai, papasakokite jam apie save, ką jūs mėgstate. Paprašykite patarimo ir pradėkite mokytis vieną dalyką. Net jei ir tai nėra ta kalba, su kuria jūs dirbsite, tiesiog išmokite vieną kalbą. Pakeisti kalbą vėliau bus labai lengva“, – sako programuotoja.

Anot jos, ant kelio galbūt gali užvesti ir kiti patarimai. Jei įdomu spalvos, vizualika, formos arba tai, kaip bendrai atrodo tinklalapiai, galbūt reikėtų rinktis frontend kryptį ir mokytis pagrindinės čia vartojamos kalbos Javascript. O, jei įdomiau spręsti galvosūkius, pažinti proceso užkulisius, suprasti, kur saugomi duomenys, verta daugiau pasidomėti apie backend programavimo kryptį, JAVA, Python ir kitas kalbas.

„Mentorystė yra, man atrodo, pats geriausias ir efektyviausias kelias pakeisti savo kryptį ir išmokti. Mentorius jums gali daugiau papasakoti ir nukreipti jus tinkama linkme, atsižvelgiant į pomėgius. Ir nebijoti reikėtų keisti tos krypties. Aš pradėjau irgi nuo JAVA, nuo backend dalies, bet šiandien dirbu frontend programuotoja ir Javascript išmokau savarankiškai“, – pasakojo ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)