19 straipsnių
Pirmąjį šių metų ketvirtį apyvartoje esantis pinigų kiekis toliau mažėjo tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Toks reiškinys tęsiasi jau pusantrų metų, Europos Centriniam Bankui (ECB) atsisakius skatinamosios monetarinės politikos, pradėjus kelti bazines palūkanų normas ir nutraukus kiekybinio s...
Lietuvos ekonomika šiuos metus pradėjo augimu – rodo paskelbti pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys. Augant perkamajai galiai namų ūkiai vis drąsiau didino išlaidas prekėms ir paslaugoms įsigyti, o po ilgesnės pertraukos reikšmingesnis produkcijos pardavimų ūgtelėjimas didino ap...
Lietuvos žmonės jau pasiruošę įsigyti stambesnių pirkinių ir didinti savo vartojimą, todėl prekių kainos sumažės nedaug, o paslaugos toliau brangs, teigia „Delfi“ kalbinti ekonomistai. Jų vertinimu, žmonės susigyveno ir toleruoja dabartines išaugusias kainas.
Tiek Lietuvos bankas, tiek komerciniai bankai atnaujino šalies ekonomines prognozes. Šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP), nors ir mažiau nei planuota, bet turėtų augti, gyventojų darbo užmokesčio augimas smarkiai lenkti infliaciją. Tačiau ne visus šios pozityvios prognozės įtikina.
Lietuvos vartotojų pasitikėjimas toliau lenkia kitų Europos Sąjungos šalių rodiklius. Ekonomistai pripažįsta, kad tokį lietuvių optimizmą paaiškinti nelengva. Pasak jų, jeigu diskusijos dėl mokesčių kėlimo virs darbais, teigiami žmonių lūkesčiai gali pasikeisti.
Lietuvoje atlyginimų augimas neblėsta, o vidutinės nominalios pajamos toliau dviženkliais tempais vejasi ES senbuvių vidurkį. Sodros duomenimis, vidutinis bruto darbo užmokestis 2023 m. išaugo beveik 12 proc. ir siekė 2060 eurų.
Valstybės duomenų agentūros skaičiavimu, šių metų sausį vidutinės prekių ir paslaugų kainos buvo tik 0,7 proc. didesnės nei prieš metus. Įdomiau tai, kad vien prekių kainos pastaruoju metu mažėjo ir šiuo metu yra 1,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Kodėl kai kurios prekės atpigo ir ar ši tendencija ...
Defliacija – gera žinia gyventojams, tačiau verslui – iššūkis. Anot ekonomistų, dėl bendro kainų lygio mažėjimo gyventojų perkamoji galia didės, o verslas visų savo problemų ant vartotojų pečių permesti jau nebegalės. Be to, verslus vis dar smaugia aukštos paskolų palūkanos ir atlyginimų augimas, ta...
Pernai Lietuvoje atlyginimai augo vidutiniškai dešimtadaliu. Darbdaviai sako, kad taip sparčiai, kaip pastaruosius dvejus metus, algų kelti jau nebesugebės, tačiau ekonomistai ramina – dėl užgesusios infliacijos perkamoji gyventojų galia vis tiek didės. Apie tai, kas pernai metais galėjo džiaugtis d...
Sukrėtimą patyrusios žmonių realiosios pajamos šiemet turėtų sustiprėti, su sąlyga, kad kainų augimo tempai nepagreitės, teigia ekonomistai. Tačiau daliai visuomenės grupių, tikėtina, situacija išliks sudėtinga ir reikalaus didesnio dėmesio iš valdžios, jau pažadėjusios daugiau kaip milijardą eurų g...
Surengdamas 54 posėdžius ir priimdamas kiek daugiau nei 370 teisės aktų, liepos mėnesį Seimas baigė jau šeštąją šios kadencijos sesiją. Nepaisant įvairių iššūkių, tiesiogiai susijusių su konservatorių viršūnių dirbtinai išeskaluota įtampa dėl Vyriausybės pasileidimo ir Seimo pirmalaikių rinkimų, šią...
Žaliavoms ir energetikos kainoms mažėjant, maisto prekių kainose kol kas tai neatsispindi. Gyventojai skaičiuoja, kad maisto produktams išleidžia vis daugiau, toliau krenta ir perkamoji galia. Delfi domėjosi, kiek per savaitę maistui išleidžia vienas asmuo ir 2–4 asmenų šeima.
Didžiausią lygį Lietuvoje, skaičiuojant nuo 1996 m., pasiekusi infliacija, daugiau nei 6 proc. kritusi gyventojų perkamoji galia, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančios palūkanų normos jau veikia ir gyventojų apsipirkimo įpročius. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, gruodį mažmeninė pre...
Tikriausiai nemaža dalis mūsų, sutikdami Naujuosius metus, padėkosime šiems metams už vieną malonų dalyką − kad jie pagaliau baigiasi. Šiais metais matėme beprecedentį karą prieš suverenią Ukrainos valstybę, nuo 1996 metų didžiausią lygį Lietuvoje pasiekusią infliaciją, beveik dešimtadaliu kritusią ...
Naujų kainų rekordų kitąmet būti neturėtų, tačiau pernelyg optimistiškai žvelgti į 2023-iuosius negalima, sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, įvardydamas kelias esmines sąlygas, palaikysiančias aukštą kainų lygį. Kita vertus ekspertas sako, jog Lietuva išsiskiria Europoje sparčiu atlyginimų au...
Statistikos duomenys rodo, kad Lietuva – tarp didžiausią kainų šoką patyrusių šalių. Ir nors tam yra logiškų argumentų, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, kad būta ir keistų kainų šuolių. Neatmetama, kad buvo susidariusi palanki terpė verslininkams kelti kainas. Kalbant ...
Rugpjūtį, palyginti su liepa, kiek augusi mažmeninės prekybos apyvarta rodo sezoniškumo įtaką, o aukštos infliacijos veikiama gyventojų perkamoji galia ir toliau mažėja, sako analitikai. Pasak jų, palyginti su pernai rugpjūčiu, prekyba šiemet traukėsi ir tai geriau atspindi tikrąją padėtį.
Lietuvos finansų sistema gerai atsilaikė prieš pandemiją, tačiau dabar jai kelia riziką karas Ukrainoje, infliacija. Ir nors sistema atspari šiems iššūkiams, vis dėlto susirūpinimą kelia būsto rinkos kaitimas. Centrinio banko teigimu, pastarajai aplinkybei įveikti reikalingas ir „sukalibruotas“ neki...
„W1TTY Lietuva“ vadovė Toma Matutytė Delfi organizuotoje „Login“ konferencijoje pasakojo apie Z kartos atstovus. Ji aiškino, kad tai bus būtent toji karta, kuri po dešimtmečio turės didžiausią perkamąją galią, o tokie asmenys sau galės leisti daugiau nei dvi paskutinės kartos kartu sudėjus.
