33 straipsnių
Vokietijos pareigūnai tvirtina, kad jų ekonomika nenusipelno „Europos ligonės“ etiketės, tačiau naujas tyrimas leidžia manyti, kad gyventojų ligos iš tiesų lemia prastus šalies rezultatus.
Atšilus orams, dauguma žmonių bent kelioms savaitėms išeina atostogų, tačiau kai kurie nusprendžia pailsėti dar ir papildomai. „Sodra“ sako, kad vasarą padaugėja pranešimų apie piktnaudžiavimą nedarbingumu. Kasdien į „Sodrą“ kreipiasi darbdaviai, įtariantys, kad jų darbuotojas ne serga, o simuliuoja...
Vietoj laisvadienio – biuletenis, tokį lietuvių darbuotojų gudravimą vasaros sezono metu pastebi Lietuvos institucijos. „Sodra“ teigia gaunanti nuotraukų, kai biuletenį turintys asmenys poilsiauja, o apie gudravimus pasakoja ir darbdavių atstovas Danas Arlauskas. Pasak jo, tokiai informacijai pasitv...
Vasarą „Sodra“ gauna daugiau pranešimų apie galimą piktnaudžiavimą laikinuoju nedarbingumu. Per dieną atkeliauja keli prašymai patikrinti, ar asmuo, turintis gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą, iš tiesų serga, o gal nedarbingumo laikotarpį išnaudoja kaip papildomus laisvadienius. Svarbu žinoti...
Darbuotojui susirgus, nuo balandžio 1 d. kiekvienas darbdavys mokės jam ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, nesigilindamas, ar darbuotojas turi ligos socialinio draudimo stažą, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai.
Pandemijai ir toliau neatsitraukiant, nuo sausio pradžios stebimas nedarbingumo pažymėjimų dėl COVID-19 skaičiaus didėjimas. Savo ruožtu viešojoje erdvėje toliau girdėti ginčai dėl galimo darbuotojų piktnaudžiavimo šiomis pažymomis, priekaištaujama ir dėl pačios sistemos trūkumų.
Labai norėčiau papasakoti apie nuotykį, kurį patyriau. Tikrai nelaukiu paguodos, tiesiog noriu paviešinti. Manau, žmonės tai turėtų žinoti.
„Sodra“ pernai fiksavo rekordinius išrašomų nedarbingumo pažymėjimų, vadinamųjų „biuletenių“, skaičius. Nors pandemija didžiausia jėga smogė pernai metų pabaigoje, didžiausias „biuletenių“ krūvis „Sodroje“ patirtas pernai pavasarį. Daugiausia jų pareikalavo ne pati liga, o šalutinės epidemijos pasek...
Sunki trauma ar liga gali sukelti ne tik daug skausmo, bet ir streso, kurio viena iš priežasčių – nežinojimas, kiek laiko teks gydytis ir kokios įtakos finansams gali turėti užsitęsęs nedarbingumas. Apie dažniausiai kylančius klausimus dėl nedarbingumo ir jo metu gaunamų išmokų, kalbame su specialis...
Geri šio rudens orai kviečia daugiau laiko praleisti gamtoje, tačiau šį malonumą lydi ir įvairios rizikos, tarp kurių – išaugusi traumų tikimybė. Gydytojai pastebi, kad dažniausiai neatsargūs judesiai baigiasi čiurnos, kelio ir riešo sąnarių traumomis, kurios žmogaus judesius ir darbingumą gali apri...
Kartą per metus valstybinio socialinio draudimo įmokas mokantiems asmenims, kurie dirba su individualios veiklos pažyma, derėtų nepamiršti, kad jiems gali priklausyti ligos išmokos. „Sodros“ teigimu, jos išmokamos automatiškai, tačiau į „Delfi“ kreipęsis Rolandas Žiogelis tvirtino, kad jam priklausę...
Uždarius valstybių sienas, susitikimai ir posėdžiai buvo perkelti į virtualią erdvę. Karantinui pasibaigus, kliūčių komandiruotes atnaujinti tarsi nebeliko. Vis dėlto nemažai darbdavių dar vengia į jas siųsti savo darbuotojus. Teisininkai sako, kad tokį sprendimą lemia situacijos pasaulyje neapibrėž...
Šiuo metu verslas atsiduria tarsi užburtame rate – švelnėjant karantinui, atsigaunant verslams ir užsakymams, kai kuriose įmonėse nebėra kam dirbti, mat dalis darbuotojų turi nedarbingumą dėl vaikų priežiūros. Kitose – vadovai nuogąstauja, kad, pasibaigus nedarbingumui, grįžusiems darbuotojams nebeb...
Balandžio mėnesį nedarbingumą turinčių ir vaikus prižiūrinčių gyventojų buvo apie 60 tūkst., o gegužės viduryje jų skaičius buvo sumažėjęs iki 51 tūkst. Dar daugiau darbuotojų karantino metu buvo prastovose – daugiau nei 24 tūkst. darbdavių prastovas paskelbė beveik 150 tūkst. darbuotojų. Darbuotoja...
Karantino metu daugeliui darbuotojų, reikalingas nedarbingumo pažymėjimas. Vieni jį turi dėl sveikatos problemų, kiti – dėl vaikų priežiūros namuose. Tam, kad darbuotojas galėtų gauti nedarbingumo išmoką buhalteriai turi pateikti informaciją „Sodrai“.
Pastaruoju metu „Delfi“ sulaukia susirūpinusių skaitytojų klausimų apie šiuo metu itin sudėtingą situaciją šalyje: Kas priklauso darbuotojams? Ką geriau pasirinkti – prastovą ar nedarbingumą? Ar prastova turės įtakos asmens pajamų vidurkiui? Į šiuos klausimus atsako advokatų kontoros „Cobalt“ vyresn...
Dėl šiuo metu verslo patiriamų sunkumų ne visuomet pavyksta rasti tinkamiausią sprendimą tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Dalis Lietuvos gyventojų jau neteko darbo ar išėjo nemokamų atostogų, kiti skundžiasi pavojingomis darbo sąlygomis. Teisininkė papasakojo, kokių pasirinkimų karantino metu turi...
Nuo kovo pradžios iki 24 dienos nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti jau daugiau nei 300 tūkst. Lietuvos gyventojų, o nors iki mėnesio galo liko dar keletas dienų, šis skaičius jau aplenkė ir viso 2019-ųjų kovo mėnesio nedarbingų asmenų skaičių.
Nuo kovo 16 dienos paskelbtas karantinas Lietuvoje gerokai pakoregavo įmonių įprastinę veiklą. Vienoms ji – visiškai paralyžiuota, kitos šiek tiek gali veikti, nors darbas vyksta išnaudojant tik pusę pajėgumų. Trečioms įmonėms priešingai – darbo krūvis yra stipriai padidėjęs.
Sergamumas vėžiu Lietuvoje kasmet padidėja 1 proc., tačiau panašiu tempu mažėja ir mirštamumas. Nors vėžio gydymas šalyje kompensuojamas, ši diagnozė onkologiniams ligoniams vis tiek kainuoja brangiai: dėl sumažėjusio darbingumo ir papildomų išlaidų sveikatai atstatyti, tenka sukti galvą, kaip pragy...
