Vasarą simuliuojančių daugėja

40 metų autobuso vairuotoju dirbantis Valerijus sako, kad vadinamąjį biuletenį jis ima gana dažnai. Viena priežasčių – vis atsinaujinančios ligos. Kita – tai, kad gauti atostogų jam reikiamu metu niekada nepavyksta.

„Kada man reikia, niekada nėra vietų, tai, aišku, reikia eiti, ką daryti? Mes tai ne arkliai“, – pasakojo jis.

Kiti vairuotojai tikino, kad nedarbingumu jie naudojasi itin retai.

„7 metai – vienas kartas buvo“, – dalijosi vienas jų.

„Sodra“ sako, kad pranešimų apie galimą piktnaudžiavimą laikinuoju nedarbingumu jie gauna ištisus metus, tačiau vasarą – jų padaugėja. Per dieną atkeliauja bent keli prašymai patikrinti, ar darbuotojas iš tiesų serga.

„Gavę tą pranešimą mes renkamės informaciją iš esveikatos sistemos, iš mūsų turimos informacijos, nes irgi turime savo rizikos sistemą, visokius kriterijus. Pagal tą informaciją įvertiname visas aplinkybes ir priimame sprendimą“, – aiškino „Sodros“ atstovas Rimantas Mitkevičius.

Gali tekti susimokėti

Šeimos gydytojai neslepia: vaidinančių, kad serga – tikrai pasitaiko.

„Per ilgą darbo laiką būna visaip, bet galima labai lengvai patikrinti – pasidarome kraujo tyrimus, pacientas apžiūrimas, ir matosi, ar pacientas serga, ar jis simuliuoja“, – teigė šeimos gydytoja Jūratė Šumilienė.

Tačiau, anot „Sodros“, pasitaiko, kad šeimos gydytojai nedarbingumo pažymą išduoda ir simuliuojantiems asmenims. Įtarus, kad žmogus melavo, jis kviečiamas į gydytojų konsultacinę komisiją, kurioje dalyvauja ir „Sodros“ atstovai. Įtarimams pasitvirtinus – darbuotojas negauna ligos išmokos, o kai kuriems tenka ir susimokėti.

„Jeigu nustatome, kad ir anksčiau tas pažeidimas jau buvo, tarkime, kelios dienos atgal turime informaciją, tai tokiu atveju nustatome kaip padarytą žalą fondų biudžetui, ir ta išmokėta ligos išmoka yra išieškoma iš asmens“, – teigė R. Mitkevičius.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Darbuotojais pasitiki

Praeitais metais patikslinti sveikatos būklės ir darbingumo buvo iškviesta beveik 11 tūkstančių nedarbingumą turinčių žmonių. Visgi kai kurie darbdaviai sako, kad jie savo darbuotojais pasitiki ir jų netikrina.

„Visada, kai darbuotojas informuoja apie tai, kad jis serga, vadovas pasiklausia, kokios yra priežastys. Atvejų, kad pagautumėm piktnaudžiaujant, tikrai nesame aptikę ir specifiškai netikriname. Pasitikime darbuotojais“, – teigė „Vilniaus viešojo transporto“ personalo skyriaus vadovas Vaidotas Misevičius.

„Sodra“ pabrėžia, jog nedarbingumo metu negalima vartoti alkoholio ar kitaip svaigintis. Negalima ir dirbti, mokytis ar pramogauti.

„Jeigu asmuo serga, tai jis ir serga. Jis negali nei atostogauti, nei keliauti, nei dalyvauti kultūros renginiuose ar kituose kultūriniuose susitikimuose“, – aiškino „Sodros“ atstovas R. Mitkevičius.

Pandemijos laikotarpiu buvo lengviau

Prasidėjus pandemijai, meluojantiems dėl ligoms buvo lengviau, nes nedarbingumas buvo išduodamas ir nuotoliu. Dabar pacientai biuletenį gauti gali tik susitikę su gydytoju, o nuotoliu jis gali būti išduodamas tik esant rimtoms traumoms.

„Šiaip nedarbingumo lapeliai nuotoliu neišduodami. Pacientai turi atvykti pas gydytoją ir, jeigu pacientas atvyksta ir jis neserga, jis tikrai pasiimti nedarbingumo negali, jis nėra išduodamas“, – aiškino šeimos gydytoja J. Šumilienė.

Visą reportažą galite žiūrėti LNK: