Išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu. Kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo, tai laikoma taisyklių pažeidimu. Pažeidus taisykles, ligos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas.
Ką svarbu žinoti sveikstant
Laikino nedarbingumo metu negalima vartoti alkoholio ir kitaip svaigintis, dirbti, mokytis. Jei žmogus turi išduotą nedarbingumo pažymėjimą, jis neturėtų keliauti nei Lietuvoje, nei užsienyje, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose. Žmogaus veiksmai neturi užtęsti laikino nedarbingumo trukmės – priešingai, šis laikotarpis turėtų būti skirtas poilsiui ir gydymuisi.
Pravartu prisiminti, kad ligos išmoka nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tai reiškia, jei žmogus susirgo ar susižeidė būdamas neblaivus, ligos išmokos jis negaus.
Tiesa, žmonėms, kurie stacionariose gydymo įstaigose savanoriškai gydosi priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų ar patologinį potraukį į azartinius žaidimus, ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama bendrąja tvarka.
Kaip nustatomi pažeidimai
Elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ir „Sodra“, remdamasi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Dažniausiai „Sodra“ pranešimus apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
„Sodros“ specialistai atlieka nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas – programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus. Nustačius pažeidimus, žmogus yra kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją, kurioje dalyvauja ir „Sodros“ atstovai. 2022 metais sveikatos būklės ir darbingumo patikrinimui buvo iškviesta beveik 11 tūkstančių laikinai nedarbingais pripažintų žmonių.
Ši kontrolė yra itin efektyvi – pakvietus žmones patikrinimui, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai daugiau nei 60 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki komisijos posėdžio. Tai reiškia, kad nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami. Dar apie 4 procentai žmonių pripažįstami darbingais GKK posėdžio metu.
Kaip gauti ligos išmoką
Ligos išmoką gali gauti žmogus, kuris yra draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu, susirgo darbo metu ir dėl ligos prarado darbo pajamas. Pirmajai ligos dienai reikia turėti ne trumpesnį kaip 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėn. per paskutinius 24 mėn. ligos socialinio draudimo stažą.
Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti prašymą „Sodrai“. Nebūtina laukti, kol susirgsite – prašymą ligos išmokai skirti galite pateikti bet kada. Susirgus ir gydytojui išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, daugiau nieko nebereikės daryti.
Kartą pateiktas prašymas galios visiems ateities, taip pat ir buvusiems atvejams. „Sodra“ išmokas skiria už ne ilgesnį nei 12 mėnesių praėjusį laikotarpį nuo kreipimosi dienos.
Norėdami pateikti prašymą:
– prisijunkite prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams sodra.lt/gyventojui su elektroniniu parašu, el. bankininkyste ar per e. valdžios vartus;
– pasirinkite skiltį Prašymai/ Susirgau arba slaugau šeimos narį;
– pasirinkite „Prašymas skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas) GPS1“ ir jį užpildykite;
– paspauskite „Pateikti“.
Ligos išmoką sergant sudaro 62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio – vidutinių draudžiamųjų pajamų, buvusių tris mėnesius iki mėnesio prieš susirgimo mėnesį. „Sodra“ išmoką moka nuo trečios laikino nedarbingumo dienos. Už pirmas dvi dienas, ne mažesnę nei 62,06 proc. dydžio išmoką moka darbdavys. Slaugant šeimos narį „Sodra“ nuo pirmos dienos moka 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio;
Išmoka išmokama ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo į išmokos prašyme nurodytą gavėjo sąskaitą.
