1948 straipsnių
Nuo birželio 1 d. septyniolikoje ES šalių (tarp jų ir Lietuvoje) įsigaliojo Bendro galiojimo Europos patentas. Tarp dviejų pirmųjų organizacijų Lietuvoje, gavusių tokį naują patentą, yra Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), kurio mokslininkai sukūrė išmaniąją liemenę.
Nors liaudies išmintis byloja, kad šiluma kaulų nelaužo, visgi tai nėra aksioma. Medikai įspėja apie žmogaus organizmui neįprastai aukštos temperatūros keliamas grėsmes. Tokių, pasirodo, gali kelti ne patys moderniausi automobiliai.
Mokslininkams pagaliau pavyko atskleisti paslaptį, kodėl šikšnosparnio varpa pagal proporcijas yra viena iš didžiausių visame gyvūnijos pasaulyje – tai padaryti padėjo bažnyčios palėpėje šikšnosparnių lytinius santykius nufilmavęs pensininkas iš Nyderlandų.
Naujo mokslinio tyrimo duomenimis, Kenijos Amboselio nacionaliniame parke drambliai vadina vienas kitą vardais, ką rodo žemi, specifiniai jų leidžiami garsai.
Tereikia ištarti žodį „saldumynai“, ir iš karto sukyla asociacijos, kad tai yra žalinga sveikatai. Saldumynų mėgėjų tyko nutukimas, diabetas, dantų ėduonis ir daugelis kitų pavojų. Tačiau ne viskas taip blogai, kaip perša visuotiniai įsitikinimai.
Mokslininkams pirmą kartą pavyko iš daugiau nei prieš šimtą metų gyvenusio Tasmanijos tigro – manoma, kad ši gyvūnų rūšis išnyko 1936 metais – paimti RNR molekulių ir nustatyti jų seką. Mėginys sėkmingai paimtas iš Švedijos gamtos istorijos muziejuje kambario temperatūroje nuo 1891 metų laikomų džio...
2016 metais aptiktas artimas Žemei asteroidas 469219 Kamoʻoalewa – ypatingas. Jis skrieja kvazipalydovinėje orbitoje – nors sukasi aplink Saulę, niekad nenutolsta labai toli nuo Žemės, o stebint iš mūsų požiūrio taško atrodo, kad sukasi aplink mus beveik elipse.
Vilniaus universitetui (VU) priklausantys robotai-humanoidai Ąžuolas ir Liepa sulaukia daug dėmesio dėl savo išvaizdos ir dėl to, kad bando kalbėti lietuviškai.
Nuo laivų skandinimo ir puotavimo ryklių kepenimis iki gardžiavimosi dar gyvo mėlynojo banginio liežuviu ir jūrų kiaulių jauniklių vaikymosi vien dėl pramogos – tenka sutikti, kad orkos demonstruoja neįtikėtinus, ir šiurpinančius, elgesio modelius.
Lietuviai vidutiniškai nueina po 7,5 tūkst. žingsnių per dieną. Daug tai ar mažai? Konferencijoje „Longevity“ Lietuvos lengvosios atletikos čempionė ir sveikatingumo entuziastė Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė papasakojo, kaip jai sekasi gyventi be automobilio, kodėl ėjimas yra viena geriausių sporto šak...
Aalto universiteto Suomijoje mokslininkai sudarė žemėlapį, kur kūne mes jaučiame skirtingas meilės rūšis ir kiek stiprūs tie pojūčiai.
Puiki naujiena tiems, kam ne visada pavyksta greitai užmigti: mokslininkai įrodė vieno, nuo vaikystės daugeliui puikiai žinomo metodo efektyvumą.
Mokslininkai prognozuoja, kad daugiau nei 75 proc. neaprašytų ir dar neatrastų pasaulio augalų jau gresia išnykimas, o beveik pusei visų žinomų žydinčių augalų rūšių gali būti iškilusi grėsmė. Toks niūrus įspėjimas pasirodė antradienį (spalio 10 d.) paskelbtoje ataskaitoje „Pasaulio augalų ir grybų ...
Mokslininkai prognozuoja, kad daugiau nei 75 proc. neaprašytų ir dar neatrastų pasaulio augalų jau gresia išnykimas, o beveik pusei visų žinomų žydinčių augalų rūšių gali būti iškilusi grėsmė.
Kol Žemėje gyvens žmonės, tol bus pačių įvairiausių nuotekų – tuštinamės, prausiamės, plauname indus, skalbiame drabužius visi. O ką, jeigu tie nešvarumai taptų elektros energija? Šį klausimą kelia Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Cheminės inžinerijos ir technologijų skyriaus doktoranta...
Naujas tyrimas rodo, kad seksualinis elgesys tarp tos pačios lyties atstovų ne veltui išsivystė bent tarp 1 500 gyvūnų rūšių.
Mokslininkai pagaliau ištyrė išskirtinai katėms būdingo murkimo garso mechanizmą.
Šių metų Nobelio chemijos premijos laureatas bus paskelbtas šiandien. Tačiau viešas elektroninis laiškas, kuriame atskleidžiamas nugalėtojas, jau išsiųstas keturiomis valandomis anksčiau.
Nobelio fizikos premija antradienį buvo skirta mokslininkams, sukūrusiems eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai tirti.
Nobelio fiziologijos ar medicinos premija pirmadienį buvo skirta dviem mokslininkams, išradusiems technologiją, kuri galiausiai leido sukurti mRNA vakciną nuo COVID-19.
