RNR molekulės yra dar mažesnės nei DNR, tad mokslininkai ilgą laiką buvo įsitikinę, kad kambario temperatūroje jos akimirksniu suyra. Kaip teigia evoliucinės genomikos profesorius Love‘as Dalenas, jiems pavyko, o tai labai didelis laimėjimas.
„Tyrėme Tasmanijos tigro RNR. RNR – molekulė, perduodanti genomo informaciją likusiai ląstelės daliai. Tai pirmasis kartas istorijoje, kai pavyko iš išnykusios rūšies gyvūno liekanų sėkmingai paimti RNR mėginių“, – teigė Stokholmo universiteto evoliucinės genomikos profesorius Love‘as Dalenas.
L. Daleno teigimu, pagrindinis šio projekto tikslas nėra bandymas atkurti išnykusią gyvūnų rūšį, nes tyrimo rezultatų pritaikymo laukas itin platus.
„Vienas iš pritaikymo būdų man atrodo itin įdomus – ateityje jis padėtų tiriant RNR virusus. Tikrai yra virusų, kurie neturi DNR, tik RNR. Toks jų genomas, taigi labai sudėtinga – praktiškai net neįmanoma – tirti ilgalaikės tokių virusų evoliucijos. Seniau paprasčiausiai nebuvo galimybės išgauti RNR iš senų, išdžiūvusių odų, bet dabar galime tą padaryti. Pavyzdžiui, galime grįžti prie 1918 metų pandemijos, muziejuose laikomose odose galime paieškoti virusų. Būtent paukščių odoje, o paukščiai labai svarbus gripo virusų vektorius“, – aiškino L. Dalenas.
Mokslininkų komandos atliktas darbas padės labai svarbų pamatą – ateityje bus galima analizuoti ir sudaryti virusų, paimtų iš muziejuose laikomų odų, RNR sekas. Tą padarius, atsivers naujos galimybės studijuoti tų konkrečių virusų evoliuciją.
Tasmanijos tigrai – Tasmanijoje gyvenę plėšrūs sterbliniai žinduoliai, išnykę dėl perteklinės medžioklės. Paskutinis šios rūšies, dar vadinamos sterbliniais vilkais, egzempliorius Hobarto zoologijos sode nugaišo 1936 metais.
Projektui pasitelkti kito Tasmanijos tigro palaikai – gyvūno, mirusio 1888 metais, džiovinta gaišena, muziejuje laikoma nuo 1891 metų. Stokholme veikiantis paleogenetikos centras – jungtinis Švedijos gamtos istorijos muziejaus ir Stokholmo universiteto projektas. Muziejaus žinduolių skyriaus kuratorė Daniela Kalthoff teigia esanti labai patenkinta daug žadančia projekto pradžia.
„Jie su manimi susisiekė ir paklausė, ar kartais nebūtų įmanoma paimti vieno iš mūsų turimų Tasmanijos tigrų mėginių. Pasiūliau būtent šį, nes jis tinkamiausias, nes viso labo džiovintas. Turime ir dar du: vieno iškamšą, o kitas laikomas etanolyje, alkoholyje, todėl ir pamaniau, kad geriausiai RNR mėginiams tiks būtent džiovintas variantas“, – tikino Švedijos gamtos muziejaus žinduolių skyriaus kuratorė Daniela Kalthoff.
D. Kalthoff teigimu, muziejus jau sulaukė ir daugiau užklausų dėl galimybės ateityje paimti kitų eksponatų RNR.
