208 straipsnių
Gyvybė – organizmo būsena tarp prasidėjimo ir mirties.
Marse gyvybės ženklų ieškantis NASA zondas „Curiosity“ atsitiktinai pervažiavo uolienos gabalą ir jį sutraškė. Netrukus paaiškėjo, kas buvo jo viduje. Anot mokslininkų, tokių darinių Raudonojoje planetoje iki šiol dar nebuvo aptikta.
Maždaug 50 šviesmečių nuo Žemės nutolusi egzoplaneta, kodiniu pavadinimu LHS 1140 b, šiuo metu yra viena geriausių kandidačių nežemiškos gyvybės paieškoms už Saulės sistemos ribų.
Pernai rugsėjį NASA zondas Osiris-Rex į Žemę pargabeno asteroido Bennu uolienų mėginį. Dabar paskelbti pirmieji 120 gramų uolienų granulių analizės rezultatai. Daugelis jų savybių atitinka tai, ko mokslininkai ir tikėjosi.
Prie Svalbardo kantų, už poliarinio rato, 3 kilometrų gylyje mokslininkai aptiko paslaptingą darinį – hidroterminių angų slėnį. Palei 500 km ilgio Knipovičiaus povandeninį kalnų masyvą (angl. Knipovich ridge) plytinti teritorija anksčiau buvo laikoma nieko neypatinga. Tačiau aptikę hidroterminių ver...
Naujausio tyrimo metu mokslininkai išsiaiškino, kad Baltijos jūroje augantys jūriniai andrai (jūrų žolės, lot. Zostera marina) yra šiuo metu seniausias jūrinis augalas Žemėje.
Dauguma žinomų egzoplanetų yra labai karštos – tiesiog kuo arčiau žvaigždės skrieja planeta, tuo lengviau ją aptikti. Bet kartais randame ir planetų, kurių temperatūra turėtų būti tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Šis kriterijus laikomas labai svarbiu planetos gyvybingumui, nes bent jau žemiškai...
Ar yra kur nors Visatoje nežemiškos gyvybės? Šis klausimas domina ne tik daugybę astronomų, bet ir plačiąją visuomenę.
Įvykis, kuris, kaip žinoma, per visą gyvybės Žemėje istoriją yra įvykęs tik tris kartus, ką tik buvo užfiksuotas dar kartą. Jūrinė bakterija buvo įtraukta į dumblių šeimininko organizmą ir vystėsi kartu su juo pakankamai ilgai, kad dabar ją galima būtų laikyti organele, dumblių ląstelės mechanizmo d...
Kokia spalva jums asocijuojasi su gyvybe? Greičiausiai žalia – žolės, medžiai ir kitokia natūrali aplinka mums visada siejasi būtent su fotosintetinančiais organizmais, kurių sudėtyje yra chlorofilo A.
Jauname Marse buvo daug vandens – jūros, upės, ežerai ir visas apytakos ratas. Prieš maždaug pusketvirto milijardo metų planeta išdžiūvo: retėjant atmosferai, vanduo arba išgaravo, arba sustingo į ledą.
Ar gali Veneroje egzistuoti gyvybė? Nors planetos paviršius, kepinamas daugiau nei 400 laipsnių karščio, netinkamas ne tik gyviems organizmams, bet ir praktiškai jokioms molekulėms, 30-50 km aukštyje plytintys debesys gali suteikti daug palankesnę terpę.
Naujausio tyrimo išvadose mokslininkai teigia, kad žmonija savo veiksmais sutrikdė viso pasaulio gėlo vandens hidrologinį ciklą.
Kėdainių kraštą sukrėtė didelė nelaimė – prieš porą dienų laukuose šalia kelio rastas visiškai nuogas vyras, jo kūnas buvo kruvinas. Deja, medikams vyro gyvybės išgelbėti nepavyko.
Kaip mes čia atsidūrėme? Tai vienas pagrindinių klausimų, į kurį dar nėra absoliutaus ir teisingo atsakymo. Tačiau egzistuoja hipotezės. Viena iš jų nuveda mus prie mažo ežerėlio, tyvuliuojančio Kanados Britų Kolumbijos provincijoje. Jo gylis nesiekia nė pusės metro.
Saturno palydovas Titanas žymus tuo, kad yra vienintelė Saulės sistemos vieta, neskaitant Žemės, turint jūrų, ežerų ir upių bei skysčių apytakos ratą.
Visai žemiškai gyvybei būtinas vanduo, todėl norėdami rasti nežemiškos gyvybės, jo ieškome ir už Žemės ribų. Tiesiogiai pamatyti vandenį, ypač jei jis ne atmosferoje, o planetos paviršiuje, sudėtinga.
Norėdami rasti gyvybę už Žemės ribų, turime ieškoti vietų, kurios tinkamos gyvybei. Saulės sistemoje „gyvybingumas“ dažnai minimas kalbant tiek apie Marsą, tiek apie Saturno palydovą Enceladą ar Jupiterio Europą.
Gyvybė Žemėje užsimezgė sąveikaujant vis sudėtingesnėms molekulėms. Jų pirmtakai greičiausiai Žemę pasiekė iš kosmoso, bet vis dar nežinia, kaip ir kur tiksliai jie formavosi.
Gyvybė užsimezgė Žemėje – na, bent jau tai labiausiai tikėtinas scenarijus. Bet nuo pavienių cheminių elementų iki gyvybės kelias tolimas, o nemaža jo dalis buvo nukeliauta ne mūsų planetoje. Įvairias sudėtingas molekules čia atgabenti galėjo, pavyzdžiui, kometos.
Saturno palydovas Enceladas turi popaviršinį vandenyną, o jame vyksta įvairios sudėtingos cheminės reakcijos.
