Dabar mokslininkai pademonstravo, jog vienas iš pirmtakų, karbaminė rūgštis, gali susidaryti net šaltame tarpžvaigždiniame lede. Rezultatas gautas laboratoriniais eksperimentais – tarpžvaigždinės terpės chemija yra viena tų retų sričių, kur ir astronomams yra kas veikti laboratorijose.
Paėmę tarpžvaigždinio ledo dirbtinius analogus, sudarytus iš anglies dvideginio ir amoniako, tyrėjai juos po truputį šildė ir atidžiai stebėjo, kokios reakcijos ten vyksta. Pasiekus 39 kelvinus, ėmė formuotis druska amonio karbamatas, o 62 kelvinų pakako ir karbaminei rūgščiai.
Temperatūrai kylant toliau, rūgšties molekulės susiporavo ir suformavo dimerus. Šie išliko stabilūs net iki 290 kelvinų temperatūros. Tiek sušyla medžiaga protoplanetiniuose diskuose, tiksliau tose jų dalyse, kur formuojasi uolinės planetos.
Taigi karbaminė rūgštis – daugelio kitų aminorūgščių pirmtakė – gali formuotis ypatingai šaltoje aplinkoje, o išlieka ir gerokai šiltesnėje. Tarpžvaigždinis ledas gali funkcionuoti kaip gausus aminorūgščių rezervuaras jaunoms planetoms.
Tyrimo rezultatai publikuojami ACS Central Science.