183 straipsnių
2024 metų birželio 9 dieną vyko rinkimai į Europos Parlamentą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus visus balsus, TS-LKD iškovojo 3 EP mandatus. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), iškovojusi 2 mandatus.
Tikslus išrinktųjų sąrašas: kas važiuos į EP?
Po vieną mandatą gavo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Laisvės partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) bei Liberalų sąjūdis.
Kas iš lietuvių pateko į Europos Parlamentą?
Vytautas Kubilius
Rasa Juknevičienė
Paulius Saudargas
Petras Gražulis
Petras Auštrevičius
Waldemar Tomaszewski
Vilija Blinkevičiūtė
Andrius Žalimas
Vytenis Andriukaitis
Virginijus Sinkevičius
Aurelijus Veryga
Europos Parlamentą renka Europos Sąjungos piliečiai, gyvenantys 27 Europos Sąjungos valstybėse. Lietuva į Europos Sąjungą įstojo 2004 metų gegužės 1 dieną. Nuo tada Lietuvoje yra organizuojami rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkimai į Europos Parlamentą organizuojami visose 27 Europos Sąjungos valstybėse tą pačią savaitę.
Europos Parlamentas renkamas kas 5 metus.
Iš viso 2024 metais bus išrinkta 720 Europos Parlamento narių. Jų skaičius nustatomas prieš kiekvienus rinkimus. Lietuva renka 11 europarlamentarų.
Numeriai, kuriais politinės jėgos buvo įrašytos balsavimo biuleteniuose:
1-asis numeris teko Laisvės partijai – ją į rinkimus EP vedė Dainius Žalimas.
2-asis numeris – Lietuvos socialdemokratų partija, ją į rinkimus vedė Vilija Blinkevičiūtė.
3-iuoju numeriu į EP keliasi „darbiečiai“ – jų sąrašo lyderis Seimo narys Valentinas Bukauskas.
Lietuvos regionų partiją, kuriai teko 4-asis numeris biuletenyje, į rinkimus vedė Širvintų merė Živilė Pinskuvienė.
5-ųjų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašo lyderis buvęs sveikatos apsaugos ministras ir buvęs partijos kandidatas į prezidentus Aurelijus Veryga.
Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškosios šeimų sąjungos sąrašą veda šios politinės jėgos pirmininkas, EP narys Waldemar Tomaszewski. Partija biuletenyje įrašyta 6 numeriu.
7 biuletenyje – Lietuvos žaliųjų partija. Sąrašą į EP vedė politinės jėgos vadovė Ieva Budraitė.
Apkaltos būdu iš parlamento pašalintas Petras Gražulis vedė Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) sąrašą į rinkimus. Politinės jėgos numeris sąraše – 8.
Tuo metu valdantieji liberalai, įrašyti 9 numeriu, buvo vedami ilgamečio parlamentaro Eugenijaus Gentvilo.
10-asis numeris biuletenyje teko Taikos koalicijai – Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai bei Žemaičių partijai. Šios koalicijos sąrašą vedė parlamentaras Mindaugas Puidokas.
11-ieji – partija „Laisvė ir teisingumas“. Šios politinės jėgos sąrašą į EP veda Artūras Paulauskas.
Krikščionių sąjungą, biuletenyje įrašytą 12 numeriu, vedė Algimantas Rusteika.
Tuo metu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, burtų keliu išsitraukusi 13-ąjį numerį, buvo vedama dabartinio eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus.
Konservatoriai biuletenyje bus įrašyti 14-uoju numeriu. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą į EP vedė dabartinis europarlamentaras Andrius Kubilius.
Paskutiniai biuletenyje - 15-ieji – Nacionalinio susivienijimo atstovai. Politinės jėgos kandidatų sąrašą vedė partijos pirmininkas Vytautas Radžvilas.
Prieš 20 metų įkurta Darbo partija (DP) iškart poliarizavo visuomenę. Verslininkas Viktoras Uspaskichas įkūrė politinę jėgą, kurią dalis visuomenės dėl prieštaringos politiko reputacijos laikė pavojinga. 2004 m. Tėvynės sąjungos (TS-LKD) reklaminiai leidiniai Seimo rinkimų kovą piešė kaip mūšį tarp ...
Išrinktajam Europos Parlamento nariui Petrui Gražuliui pažintis su Briuseliu prasidėjo skandalu, rašo portalas klaipeda.diena.lt. Kaip rašoma, išėjęs pasivaikščioti po Belgijos sostinę politikas buvo užpultas būrio vietinių, jam teko kautis dėl savo telefono ir bėgti, o pavymui skriejo plytos ir tuš...
Dabar, kai 27-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiai išrinko, kas posėdžiaus naujame 720 vietų Europos Parlamente, dėmesys krypsta į žmones, dirbsiančius institucijose, kurios per ateinančius penkerius metus koordinuos bloko veiklą ir apibrėš strateginius prioritetus. Personalo komplekta...
2024-ieji – rinkimų po rinkimų metai. Įvyko rinkimai į Europos Parlamentą. O ten pilna nebaigtų darbų ir naujų iššūkių. Europiniai sprendimai tiesiogiai veikia ir Lietuvos įstatymų bazę bei politikos procesą. Spalį – ir eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Tad Europos reikalai glaudžiai per...
Kas turėtų vadovauti Europos Sąjungai (ES) ateinančius penkerius metus? Po Europos Parlamento rinkimų šis klausimas vis dar lieka neatsakytas. Viktoras Orbanas, Giorgia Meloni ir Petras Fiala nori turėti svaresnį žodį skirstant aukščiausius ES postus. Tačiau skaičiai kalba prieš juos.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas būsimą naująją Europos Sąjungos vadovybę, kuriai galbūt antrą kadenciją vadovaus Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, apibūdino kaip „karo ir migracijos koaliciją“.
Dėl įtakingos pozicijos Briuselyje – eurokomisaro posto – vyksta intensyvūs procesai už uždarų durų ne tik Lietuvoje, bet ir Briuselyje. Čia konservatoriai jau yra paskleidę savo žinią, ką matytų toje pozicijoje, ir į kokias sritis pretenduotų. Oponentai sako, kad tas dar nieko nereiškia, ir apskrit...
Ką tik praūžė Europos Parlamento (EP) rinkimai. EP nėra vykdomoji valdžia, tačiau jo vaidmuo formuojant ilgalaikes tendencijas yra akivaizdus. Šiame kontekste Lietuva dar kartą patvirtino Europos paribio valstybės statusą. Turiu galvoje politinę kultūrą, vyraujantį mentalitetą ir didžiosios visuomen...
Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai dar nesusitarė dėl aukščiausių bloko postų padalijimo, pirmadienį po lyderių pokalbių Briuselyje pareiškė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis.
Praėjusį sekmadienį įvykus Europos Parlamento (EP) rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino galutinius balsavimo rezultatus – mandatus į naujos kadencijos EP iškovojo aštuonios partijos.
Vaikinui tik 28-eri. Tvarkingai sušukuoti trumpai kirpti plaukai. Švariai nusiskutęs, be ūsų, be barzdos, be žandenų. Be tatuiruotės. Be intelektualo akinių. Absoliučiai be jokių išorės išskirtinumo ženklų. Savas, vienas iš daugelio. Žvilgsnis – tiesus, įtaigus, kupinas ramios energijos.
Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje pademonstravo, kad demokratijos šventei gausus rinkėjų dalyvavimas visai nėra būtinas, o gal ir nelabai reikalingas.
Lietuva į Europos Parlamentą (EP) neperrinko šešių europarlamentarų. Beveik visi jie turi teisę į pašalpas, siekiančias 40 448,15 Eur, o vienam nueinančiam europarlamentarui tenka ir kur kas didesnė suma.
Įtakingas leidinys „Politico“ sudarė ekscentriškiausių praėjusį sekmadienį išrinktų europarlamentarų sąrašą. Daugiau nei iš dviejų dešimčių sudarytame sąraše ir į Europos Parlamentą (EP) patekęs Lietuvos atstovas Petras Gražulis.
Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui netikėtai paskelbus naujus rinkimus, jo populiarumas sumenko iki beveik žemiausio lygio per kadenciją.
Žinote, kuo skiriasi Europa nuo Amerikos? JAV norėdamas tapti turtingu žmogumi turi tapti arba verslininku, arba superprofesionalu. Tik siauras biurokratijos sluoksnis garantuoja patekimą į aukštesniąją viduriniąją klasę.
Sulaukęs rinkimų rezultatų dabartinės aktyvios politikos elitas nustėro, esą, kaip rinkėjai galėjo patikėti savo balsus politinio elito marginalams, o ne jiems, kurie, esą, geriausiai žino, ko reikia Lietuvai. Visgi, rezultatai Prezidento ir net Europos Parlamento rinkimuose atskleidė, kad tam tikra...
Daugumos pasaulio besivystančių šalių valiutos buvo silpnesnės, nes savaitgalį Europos Sąjungoje vykęs balsavimas padidino politines rizikas po serijos svarbių rinkimų, sukėlusių rinkų svyravimus visame pasaulyje.
Drąsus bandymas prieš artėjančius pirmalaikius Prancūzijos parlamento rinkimus suvienyti šalies centro ir radikalios dešinės politines jėgas baigėsi skubotais tarpusavio kaltinimais ir dar didesniu chaosu, o tai labai gera žinia pastaruoju metu tokių negirdėjusiam prezidentui Emmanueliui Macronui, r...
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad per pirmalaikius rinkimus sieks sudaryti aljansą prieš kraštutines politines jėgas, ir pridūrė, kad siekia, jog 2027 metais, kai pasitrauks, jo nepakeistų kraštutiniai dešinieji.
