Uosto įmonių atstovai prognozuoja, kad šiemet bendra krova uoste augs 5-10 proc. ir sieks apie 35 mln. tonų. Vis tik tai sudarys tik 50 proc. deklaruojamų krovos galimybių, kurios siekia apie 70 mln. tonų per metus.
Aušrys Macijauskas
115 straipsnių
Žemės ūkio ministerija sako, kad daugiamečių pievų klausimas išspręstas, tačiau ūkininkai ne tokie optimistiški.
Lietuvos ūkininkai jau mėgina į laukus ginti kombainus ir pradėti javapjūtę.
Metų pradžioje ūkininkai su nerimu žiūrėjo į grūdų biržas – kainos buvo kritusios ir laukta, kad metai gali būti „įdomūs“ – pelningai dirbs tik patys profesionaliausi ir sugebantys viską idealiai suskaičiuoti. Ir tai tik su sąlyga, kad gamta bus palanki.
„Visų mūsų sandėliai pilni. Kiekvienas pardavimas reikšmingas“, – neformaliame pokalbyje sako vienos didžiausių įmonių, prekiaujančių žemės ūkio technika, vadovas.
De facto: Latvijos ūkininkai negali apsieiti be tam tikros rusiškos produkcijos, lietuviai irgi sunerimę (2)
Vasario mėnesį Latvijos Saeima priėmė sprendimą uždrausti žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą iš Rusijos bei Baltarusijos. Draudimas buvo taikytas tik tai produkcijai, kuri galėjo būti realizuota Latvijoje: į kitas ES šalis nukreipto importo Latvija nesustabdė. De facto, kaip rašo rus.delfi.lv,...
Žemės ūkio ministerija susitarė su EK, kad daugiamečių pievų atkūrimas, kėlęs šoką tūkstančiams ūkininkų, atidedamas. Šiemet nieko atkūrinėti nereikės. Ten, bent kurį laiką, ir toliau bus galima auginti javus ar kitas kultūras.
Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad įvesta griežtesnė grūdų iš Rusijos kontrolė yra geras žingsnis, tačiau visiškai neužkirsiantis produkcijos patekimo į Lietuvą. Anot jo, būtina kontroliuoti grūdus judančius per Lietuvos-Latvijos sieną bei drausti rusiškų grūdų impo...
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigia, kad šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) yra net 12 mln. tonų grūdų iš Rusijos ir tik 5 mln. tonų iš Ukrainos. Pasak jo, sprendžiant šią problemą efektyviausia būtų susitarti dėl tokios produkcijos importo ir tranzito draudimo visos ES lyg...
Lietuvos ūkininkai neramiai žvelgia į ateitį – kviečių kainos biržoje sukasi apie daugiametį vidurkį, tai yra, 200 eurų už toną, bet dėl pakilusių degalų, trąšų, žemės kainų uždirbti pelno pavyksta ne kiekvienam. Patys žemdirbiai tikina, kad žemės kainos ir darbo užmokestis beveik pasiekė vokiškas, ...
Lenkijos ūkininkai nuo kovo 1 d. ketina blokuoti sienos praėjimo punktą su Lenkija. Priežastis – kaltinimai, kad iš mūsų šalies į Lenkiją plūsta pigūs rusiški ir ukrainietiški javai, dėl kurių kenčia tenykščiai ūkininkai.
Ūkininkų protesto akcijos Lietuvoje toliau nesibaigia. Sausio pradžioje jie degino simbolinius laužus, o šiandien į Vilnių planuoja atvažiuoti apie 500 ūkininkų traktorių ir laukti susitikimo su valdžios atstovais. Vienas iš šios akcijos organizatorių Martynas Puidokas, Kelmės rajono ūkininkų sąjung...
Ūkininkams kovojant, kad būtų švelninami ar keičiami Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų ribojimai, pagal kuriuos mažinami dirbamos žemės plotai, į kovą įsijungė ir gamtos mylėtojai bei gynėjai.
Lietuvos ūkininkai šiemet skundžiasi sumažėjusiomis supirkimo kainomis ir kaip vieną iš priežasčių įvardina rusiškus grūdus, kurie vežami per Latviją ir, mūsų žemdirbių tikinimu, gali patekti ir į mūsų šalį taip mažindami supirkimo kainas visame regione.
Žemės ūkyje pokyčiai – žemės savininkai susigriebė už galvos, nes jų turtas gali tapti menkaverčiu (3)
Lietuvoje tęsiasi epopėja dėl daugiamečių pievų – Žemės ūkio ministerija siekia didinti jų plotą, nes, nykstant gyvulininkystei, ūkininkai jas pradėjo masiškai arti, ir pas mus jų liko mažiau nei reikalauja ES reglamentas. Šie pokyčiai atsirito ir į žemės rinką – neapdairus pirkinys gali atnešti rim...
Kviečiai ir rapsai jau aruoduose, nemaži kiekiai jau parduoti. Žemdirbiai pasimokė iš pernykščio rudens, kai, kainoms pradėjus kristi, staiga sustojo pardavinėti javus, nes vylėsi, kad grįš karo pradžios kainos, kurios buvo pasiekusios visų laikų rekordą. Tačiau taip nenutiko ir teko skaičiuoti prar...
ES valstybių pozicijos dėl ukrainietiškų javų tranzito ir reeksporto bei importo išsiskyrė – vienos valstybės, pavyzdžiui, Lenkija tai draudžia, nes vietos rinkoje pasilikę grūdai mažina jų kainą ir kenkia vietiniams ūkiams, kiti nemato problemų.
Daugiametės pievos senas skaudulys, kurio, menkstant gyvulininkystei, vis nepavyksta išspręsti. Pasibaigęs pasėlių deklaravimas parodė, kad ūkininkai netgi dabar dar gana dažnai jas aria ir sėja javus, nes taip pelningiau nei auginti gyvulius. Tačiau už tai mums gresia didžiulės ES sankcijos.
Pasibaigęs deklaravimas parodė, kad Lietuvoje ūkiai toliau stambėja, nors ilgai buvo kalbama, kad mūsų ateitis ne didieji pramoniniai, bet vidutiniai šeimos ūkiai.
Į laukus jau važiuoja kombainai. Ūkininkai viliasi, kad sausros nuostoliai nebus katastrofiški, tačiau supirkimo kainos kol kas netenkina.