Tačiau paskutiniai pranešimai iš grūdų biržų kaip medus ant žaizdos – kainos šovė į viršų. Esminė priežastis – kur kas mažesnės derliaus prognozės Rusijoje – pigių javų tiekėjoje. Lietuvai tai geros naujienos. Ūkiai vėl dirbs pelningai ir galės judėti visas sektorius, nes pajamų bus.
„Grūdų kainos stabilizavosi, jos didesnės nei pernai, nors ir kiek pakrito po didžiulio šuolio į viršų. Lietuvos javų laukai kol kas atrodo labai gerai, nors kaimynai latviai ir estai nukentėjo nuo žiemos šalčių ir šalnų. Prastos prognozės Vokietijoje, Prancūzijoje. Kaina vėl nustatoma pagal pasiūlą ir paklausą, ne pagal geopolitinius žaidimus. Rinkos stabilizavosi“, – analizuoja Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas.
„Dabartinį staigų grūdų kainų kilimą lėmė keli veiksniai Pirmasis – nepalankūs orai Rusijoje: pietinėje jos dalyje jau du mėnesius tęsiasi sausra, o centrinė gavo didžiulį lietaus perteklių. Todėl pigiausiai ir agresyviausiai grūdus eksportuojanti šalis labai sumažino šiemetines savo kviečių derliaus prognozes – nuo 93 mln. iki 83 mln. tonų. Matant šios dienos orų prognozes galima numanyti, kad šis skaičius gali sumažėti iki 80 mln. tonų. Kita Rusijos problema – dėl pastarųjų šalnų centrinėje šalies dalyje nukentėjo pasėliai, stipriai pavėluota su vasarinių pasėlių sėja, kol kas iš 14 mln. ha ploto užsėta tik iki 50 proc.“, – komentuoja Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas.
Pasak K. Šimo, pasaulio biržos stipriai sureagavo į šios pigiausiai grūdus eksportuojančios šalies netektis, investiciniai fondai iš pardavėjų tapo supirkėjais, ir tokia situacija gerokai kilstelėjo grūdų kainas.
Kitas svarbus prie to prisidėjęs veiksnys – vėlgi dėl lietaus sulėtėjusi kukurūzų sėja JAV. Jei per dvi artimiausias savaites nebus spėta užsėti suplanuotų laukų, kukurūzai taps kitu kainos kilimo varikliu, nes ir taip kukurūzų pasaulinis derlius buvo prognozuotas 30-40 mln. tonų mažesnis nei pernai.
„Žinoma, nereikia pamiršti, kad yra ir kelios priežastys, pristabdančios staigų kainų kilimą. Pirmoji – Rusija turi sukaupusi pernykščių kviečių derliaus perteklių, todėl net ir įvertinus šiemetines netektis, jos eksportas gali išlikti labai didelis – apie 40 mln. tonų. Kitas svarbi priežastis – vartotojai, importuojančios šalys vietoj pabrangusių kviečių galinčios rinktis kitas pigesnes kultūras tiek maistui, tiek pašarui.
Taigi, nors biržose grūdų kainos sparčiai kyla, importuotojai nėra aktyvūs. Prie rekordiškai aukštų kainų šalys, sukaupusios didelius rezervus, pavyzdžiui, Kinija, pirkimus atideda ateičiai“, – rinkos specifiką aiškina K. Šimas ir sako, kad kol kas sunku prognozuoti, kaip stabilizuosis kainos, nes dar 1-2 mėnesius orai turės daug įtakos būsimam šiemetiniam derliui.
Tačiau, pasak prekybininkų atstovo, šis kainų pakilimas suteikia ūkininkui galimybę vėl dirbti pelningai, diversifikuoti rizikas, kompensuoti rudenį brangiau įsigytas trąšas ir netaupyti investicijų šiais metais. Nuo kovo mėnesio kviečių ir rapsų kaina biržoje pakilo 70 eurų už toną. Centrinės Lietuvos ūkininkas už 1 toną antros klasės kviečių dabar gali gauti 225-230 eurų, už 1 toną rapsų – 450-460 eurų.
Dalis ūkininkų fiksavo kainas kai jos buvo sąlyginai žemos, nes baiminosi, kad dar gali kristi.
„Kiekiai, kurie turės būti parduoti pagal išankstines sutartis, nėra dideli. Mes rekomenduojame sezono metu kainas fiksuoti keletą kartų, nes niekas nežino, kaip jos keisis. Vienas mūsų narys net paskaičiavo, kad idealu būtų grūdus pardavinėti kiekvieną savaitę, tai būtų 50 pardavimų per metus. Per ilgą laikotarpį gaunamas geriausias rezultatas. Tačiau šis kelias galimas tik dideliems ūkiams, nes mažiausias kiekis 50 tonų, 50 pardavimų tai 2500 t arba, įskaičiuojant sėjomainą, 1000 ha ūkis. Kitas kelias – pardavimus patikėti kooperatyvams, kurių vadybininkai tik tuo ir užsiima. Eiliniai ūkininkai, jei taip prekiautų, paprasčiausiai nebeturėtų laiko dirbti“, – specifiką aiškina A. Macijauskas.