81 straipsnių
Į Lietuvą pakviestas baltarusių rašytojas, vadinamas litvinizmo ideologu. Litvinizmas neigia Lietuvos valstybingumą, o Vilnių laiko Baltarusijos miestu. Kilus triukšmui, šiuos renginius bandyta atšaukti, bet jie vis tiek įvyko. Istorikas sako, kad ši drama parodo didesnę problemą – esą mūsų politika...
Žinomi kultūros atstovai išplatino viešą kreipimąsi dėl sprendimo, kad Salomėjos Nėries gatvių pavadinimai Lietuvoje turi būti pakeisti. Jie atkreipia dėmesį, kad tokios išvados buvo pagrįstos vieninteliu dokumentu, kuris, pasak jų, yra „tendencingas publicistinis ir mėgėjiškas rašinys, neturintis o...
Dalis konservatorių iš naujo siekia Lietuvos komunistų partiją pripažinti nusikalstama. Opoziciniai socialdemokratai teigia, kad klausimas yra pavėluotas, nes daug žmonių yra mirę, ir kelia klausimą, kaip vertinti tuos signatarus ir sąjūdiečius, kurie buvo aktyvūs LKP nariai. Konservatorių atstovas ...
Nors 1988–1991 metais Lietuvai pasisekė iškovoti nepriklausomybę beveik be karo, tačiau Lietuvos politinis elitas vėliau tą karą pabandė sugalvoti ir išdalijo apdovanojimus žmonėms už kovas, kurių tikrovėje net nebuvo. Taip interviu „Delfi“ teigia istorikas Algimantas Kasparavičius.
Viešai ginčijamasi, ar skelbti šiuos metus pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos metais ir statyti jam paminklą Vilniuje. Vieniems kliūva jo autoritarinis valdymo stilius, kitiems – pabėgimas iš Lietuvos, o dar kiti pabrėžia A. Smetonos nuopelnus patriotiškumo kūrime. Diskusija tapo gana arši ...
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Vakarų valstybes skirti daugiau dėmesio Sovietų Sąjungos nusikaltimų įvertinimui. Anot Nausėdos, Hitlerio nacizmas buvo pasmerktas ir seniai žlugo. Sovietų Sąjunga, anot Nausėdos, yra „maras, kuris mutuoja iki šiol“. Istorijos instituto vadovas sutinka – Vakarų net...
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai siūlo pervadinti Rusų gatvę Vilniuje. Ką apie konservatorių iniciatyvą mano sostinės meras, istorikai ir kultūrologai? Delfi žurnalistas išsiaiškino detales.
Mirus buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui išryškėjo tai, kaip skirtingai vertinama ši asmenybė. Vieniems tai žmogus, pats to nenorėdamas, suteikęs šansą Lietuvai išsilaisvinti iš priespaudos, kitiems – paprasčiausias žudikas. Istorikas Algimantas Kasparavičius Delfi teigė, ka...
Švenčiant Vasario 16-ąją „Lietuvos šeimų maršo“ atstovai po Vilnių nešiojosi plakatus su Romualdo Ozolo atvaizdu, o profesoriui Vytautui Landsbergiui sakant kalbą iš balkono Pilies gatvėje, skandavo R. Ozolo pavardę. Jie neslepia – V. Landsbergiui norėta priminti, kaip jis tapo „Sąjūdžio“ lyderiu. I...
Lietuvoje reikėtų atlikti vykdomos užsienio politikos auditą, kad būtų įvertinta, kokios priemonės pasiteisina, o kokios – ne, sako Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius.
Vis labiau į praeitį tolsta baisusis pokaris, bet partizanų kovos aidai iki šiol netyla, vis dar aptarinėjama, kaip vyko ta nuožmi kova su Galijotu. Ypač daug ginčų kyla dėl neva, nekaltų žmonių šaudymo, tą temą uoliai eksploatuoja ir priešiška Rusijos propaganda. Tad kas vertė partizanus imtis gink...
Ką daugiau nei per 100 metų pavyko ir ko nepavyko pasiekti Lietuvai? Kaip 1918 m. vasario 16-ąją Lietuvą matė jos kūrėjai ir kokią Lietuvos šimtmečio viziją jie įsivaizdavo?
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį sakys sveikinimo kalbą ir atidarys Prezidentūroje vyksiančią diskusiją, skirtą paminėti Molotovo–Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų paviešinimui bei įvertinti šį svarbų įvykį, Lietuvos kaimynystėje stiprėjant pastangoms neigti ir klastoti istorinius faktus.
Trečiadienį Seime bus pristatytas Steigiamojo Seimo 100-mečio proga Seimo kanceliarijos išleistas straipsnių rinkinys „Parlamentarizmas Lietuvoje“.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sagos veiksmas XX a. pabaigoje vystėsi svaiginamai greitai. Po mažiau nei du metus dinamiškai, bet taikiai išsiskleidusio visos Lietuvos Sąjūdžio už nepriklausomybę, 1990 m. kovo 11-ąją Lietuvos Aukščiausioji Taryba, vadovaujama pirmininko Vytauto Landsbergio, pask...
Šių metų sausį Ministro pirmininko pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri svarsto, kur ir kokio pavidalo Vilniuje turėtų atsirasti paminklas Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai. Darbo grupė svarsto, kuri iš savivaldybės siūlomų viešųjų erdvių labiausiai tiktų tokiam paminklui ir koki...
JAV pasiekusios žinios apie 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos okupaciją sujudino išeiviją, ypač Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos (ALRKF) veikėjus.
Nors šiandien dažnai pamirštama, tačiau Lietuvos ir Prancūzijos santykiai turi ilgą ir įdomią istoriją. Ir trumpai prisiminti ją verčia tik ką Anapilin išėjusio Prancūzijos prezidento Jacques Chiraco iškili politinė figūra.
„Baltijos kelias“ turėjo reikšti trijų nepriklausomų šalių vienybę. Ne deklaruojamą, ne teorinę, bet realią – ekonominę ar politinę.
Ukmergės rajone, Užugirio dvare, šeštadienį atidengiant paminklą pirmajam šalies prezidentui Antanui Smetonai, istorikas Algimantas Kasparavičius teigia, kad iki šiol stinga prezidento deramo įvertinimo sostinėje Vilniuje.
