Aktinidijos

Egidijaus Marmako ūkis Jurbarko raj. specializuotas – užsiima tik aktinidijomis ir pirkėjui siūlo visą produktų paletę – nuo uogų iki sodinukų bei gaminių iš derliaus galutinio produkto.

Tadas Subaitis su aktinidijomis „bendrauja“ jau gana seniai. Tiesa, šios pažinties pradžia buvo daugiau teorinė nei praktinė. Studijuodamas apie augalą rašė mokslinį darbą.

Aktinidijos — mažus kivio vaisius vedantis augalas, kurį galima užsiauginti ir Lietuvoje. „Delfi TV“ laidoje „Geltonas karutis“ susipažinsime su juo artimiau: sužinosite, kas yra svarbu sodinant šį augalą, kaip krūmą prižiūrėti bei ką daryti su aktinidijų uogų derliumi.

Jei norite, kad pas jus sode derėtų ne tik įprasti serbentai, agrastai ir jau tautine lietuviška uoga tapusios šilauogės, rinkitės aktinidijas.

Pavasarį ir vasarą vaismedžius ir vaiskrūmius, žinoma, reikia tręšti, ir tai savaime suprantama: juk jie auga, žydi, veda vaisius, o tam būtinos maisto medžiagų atsargos. Tačiau kam gi tręšti, kai derlius nuimtas ir medžiai ėmė mesti lapus? Ar tai tikslinga?

Aktinidijas galima sodinti ir pavasarį, ir rudenį. Tiesa, turint omenyje, kad tai iš Pietų kilęs augalas, geriau sodinti pavasarį.

Aktinidijos – lianos, priklauso aktinidijų šeimos augalams. Natūraliomis gamtos sąlygomis šios lianos auga Himalajuose, Pietryčių Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Aktinidijų gimtine laikoma Kinija.

Faktas: praktiškai visus vaisius galima išauginti iš jų kauliukų. Ne visi tokių išaugintų augalų vaisiai vėliau bus valgomi, užtai namuose atsiras savas mandarinų, citrinų ar kivių medelis.

Kai pirmąkart paragausite aktinidijų, paklausite savęs, kodėl iki šiol jų neauginote. Skaniose uogose gausu vitaminų, o lapija bei žiedai vasarą papuoštų ne vieną sodą.

Kai kitą kartą užeisite į didesnį prekybos centrą, šalia obuolių ir pomidorų galite išvysti gana neįprastai atrodančių vaisių ar daržovių. Didžiosios Britanijos prekybos centras „Waitrose“ dar balandžio pradžioje savo pirkėjus nustebino melotrijomis – vynuogės dydžio vaisiais, kurie atrodo kaip mini...