Kalorijos – tai matavimo vienetas, nurodantis energijos kiekį maisto produktuose ir gėrimuose. Kad organizmas tinkamai funkcionuotų, būtina gauti tam tikrą skaičių kalorijų.
Visas kalorijų perteklius, aišku, virsta riebalais, todėl svoris natūraliai didėja. Jį sumažinti pavyksta tik tada, jei kalorijų sudeginama daugiau nei suvartojama.
Sąžiningai laikantis mažesniu kalorijų suvartojimu pagrįsto mitybos plano ir reguliariai mankštinantis, sulieknėti tikrai turėtų pavykti. Tačiau norimą rezultatą kartais trukdo pasiekti keletas toliau išvardytų portale „Medical News Today“ paminėtų klaidų.
Vien sportas ir jokio dėmesio mitybai
Kad pavyktų numesti svorio, organizmas turi patirti kalorijų deficitą, t. y. sudeginamų kalorijų kiekis turi viršyti su maistu gaunamas kalorijas.
Sportuojant kalorijos deginamos efektyviau, tačiau, norint akivaizdžiai sulieknėti, fizinį aktyvumą būtina derinti su mažiau kalorijų turinčia mityba.
Tyrimai rodo, kad pakankamai nepakoregavus mitybos, vien sportas svorio numesti nepadės – bent daugeliui žmonių taip tikrai nenutinka. Ypač intensyviai sportuojant svorio numesti įmanoma, tačiau net ir tada vargu ar pavyks atsikratyti daugiau nei 2 kilogramų.
Didžiąją dalį kalorijų organizmas sudegina vykstant bazinei medžiagų apykaitai, t. y. procesui, per kurį konkretus skaičius kalorijų sudeginamas net ir tada, kai nėra jokio fizinio krūvio. Juk kalorijos deginamos vykstant visiems be išimties gyvybiniams procesams, įskaitant net virškinimą ir kvėpavimą. Kalorijos taip pat deginamos užsiimant intelektine veikla.
Fiziniam aktyvumui, t. y. bet kokiems kūno judesiams, išeikvojama daug mažiau energijos (nei vykstant pirmiau minėtai bazinei medžiagų apykaitai). Namų ruošos darbus ir lipimą laiptais taip pat derėtų priskirti prie fizinio aktyvumo. Įdomu tai, kad atliekant specialius fizinius pratimus sudeginama dar mažiau kalorijų.
Taigi, nesumažinus suvartojamų kalorijų kiekio ir tik sportuojant sulieknėti labai sunku.
Kaip rodo tyrimai, reguliariai sportuojantys asmenys yra linkę suvartoti daugiau maisto. Dėl šios priežasties patirti kalorijų deficitą ir numesti svorio gali būti dar sunkiau.
Efektyviausias būdas sulieknėti – mankštos derinimas su mažo kaloringumo dieta.
Dietų madų vaikymasis
Daugelis staiga išpopuliarėjančių, iš pažiūros neįprastų dietų, žadančių greitus rezultatus, paprastai nėra pagrįstos jokiais moksliniais įrodymais ir dažnai gali sukelti priešingą efektą, nei tikimasi.
Didžiuliai pinigai, kuriuos pavyksta uždirbti kuriant svorio metimo programas, nulėmė neįtikėtiną tokių dietų gausą. Deja, bet daugelis iš jų yra pagrįstos griežtu produktų ribojimu, todėl gali sukelti sveikatos problemų.
Kai kuriais atvejais, laikantis kokio nors neįprasto mitybos plano, pvz., Atkinsono dietos, pavyksta numesti svorio, tačiau dažniausiai taip nutinka dėl vandens ir raumenų, bet ne riebalų praradimo.
Minėtina ir tai, kad tokių dietų yra gana sunku laikytis, o jas nutraukus numesti kilogramai netrukus sugrįžta.
Efektyviausios ir sveikiausios dietos yra subalansuotos ir tos, į kurias įtraukta įvairių produktų. Svarbu suvartoti mažiau kalorijų, tačiau tik ne griežto kurios nors produktų grupės ribojimo sąskaita.
Vis dėlto sumažindami suvartojamų nesveikųjų riebalų (vadinamųjų transriebalų) ir cukraus kiekį niekada neprašausite.
Nepakankamas fizinis aktyvumas
Metant svorį labai svarbu reguliariai mankštintis. Žurnale „Medicine & Science in Sports & Exercise“ aprašytas tyrimas, kurį atlikus paaiškėjo, kad, norint efektyviai sulieknėti, fiziniam aktyvumui reikia skirti ne mažiau kaip 225–420 minučių per savaitę. Šį lygį reikia palaikyti gana ilgai.
Sulieknėti gali padėti ir sportinės veiklos įvairovė. Šiaip jau visus pratimus būtų galima suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas – aerobinius ir neaerobinius.
Atliekant aerobinius, arba ištvermės, pratimus be perstojo dirba didelės raumenų grupės – kojos ir rankos. Puikiais aerobinės mankštos pavyzdžiais galėtų būti bėgimas ir važiavimas dviračiu.
Neaerobiniams pratimams būdingi trumpi intensyvaus aktyvumo intervalai. Pora tokių pratimų pavyzdžių – treniruotė su svarmenimis ir sprintas.
Darant aerobinius pratimus energijos organizmas gauna be perstojo traukdamas deguonį, o neaerobinių pratimų atvejų energijos pagaminama iš raumenyse sukauptos gliukozės.
Tiek vieno, tiek kito tipo pratimai teikia tam tikrų pranašumų. Kuris tipas rekomenduotinas asmenims, norintiems numesti svorio, lig šiol diskutuojama.
Organizacijos „American College of Sports Medicine“ pateiktose išvadose nurodoma, kad aerobiniai pratimai turi tiesioginę įtaką svoriu kritimui, o neaerobiniai – patys savaime jokio poveikio nepadaro. Jie tik padeda užsiauginti raumenis ir sudeginti riebalus, tačiau kadangi raumenys sveria daugiau nei riebalai, svorio sumažėjimo sulaukti nepavyks.
Tačiau neaerobiniais pratimais kūno riebalus pavyksta paversti grynaisiais raumenimis. Kadangi pastarieji sveria daugiau nei riebalai, gana nesunku įspėti, kodėl svarstyklės rodo vis tą patį skaičių.
Neaerobiniai pratimai, kaip antai svarmenų kilnojimas, gali padidinti organizmo bazinę medžiagų apykaitą, o tai reiškia, kad jų poveikis trunka ilgiau.
Vis dėlto siekiant sulieknėti geriausia derinti vieno ir kito tipo pratimus.
