Deja, dauguma jų, kaip teigia specialistai, tik paguoda akims ir apgaulė skrandžiui. Jokių naudingų medžiagų iš jų negauname. Taigi kuriuos iš jų rinktis, kad užtikrintume pilnavertę mitybą ir žiemą?
Atsargiai su džiovintais vaisiais!
Pasak mitybos specialistės ir homeopatės Zitos Martinaitienės, žiemą mums reikia ypatingai daug ir vitaminų ir mineralinių medžiagų, todėl maistą, kiek įmanoma, turėtume įvairinti.
„Vaisių ir daržovių per dieną turėtume suvalgyti apie kilogramą. Tai nėra daug. Vienas apelsinas – jau apie 200 g, 2 obuoliai – 200-400 g, o kur dar daržovės. Daržoves reikėtų užpilti įvairiais aliejais, nes žiemą riebalų reikia daugiau. Tuo pačiu norėčiau priminti, kad būtina gerti žuvų taukus. Aš dažnai pacientus siunčiu pasidaryti kraujo tyrimų – vitamino D randami tik pėdsakai. Lietuviams šio vitamino labai trūksta, nes žuvies mes valgome mažai.
Grįžtant prie vaisių ir daržovių, verta atkreipti dėmesį, ar nė vienas atvežtinis produktas nesukelia alergijos. Ypač vaikams tai dažnas sutrikimas. Alergija nebūtinai turi pasireikšti bėrimu. Gali būti liežuvio, lūpų, gomurio pabrinkimas, burnos alergijos simptomai, gali pykinti, prasidėti vėmimas, pilvo pūtimas. Jei alergijos nėra, iš tiesų kasdien reikėtų valgyti įvairių vaisių. Vis dėlto reikia žinoti, kad atvežtiniuose vaisiuose ir daržovėse daugiau chemikalų nei vietiniuose. Ypač siūlyčiau nepiktnaudžiauti mandarinais ir vynuogėmis, kadangi šie vaisiai labiausiai užteršti. Citrusinius vaisius reikėtų pirkti storesne luobele, tuomet mažiau žalingų medžiagų papuola į jų vidų. Prieš lupant juos reikia labai gerai nuplauti. Tuo tarpu iš vynuogių chemikalus pašalinti sunku, nebent jas mirkant“, - aiškino pašnekovė.
Taip pat ji pataria nepiktnaudžiauti džiovintais vaisiais ir riešutais – juose susikaupę toksinai gali pakenkti kepenims, virškinimui, apkrėsti pelėsiniais grybeliais. Todėl prieš valgant juos reikia labai gerai nuplauti, dar geriau – nuplikyti. Beje, dauguma džiovintų vaisių apdoroti sieros dioksidu, kuris gali sukelti alergines reakcijas. Tiesa, yra ir aliejumi apdorotų vaisių, kurie automatiškai brangesni.
Žiemos vaisiai – kiviai ir avokadai, o mandarinais reikia nepiktnaudžiauti
Žiemą niekada netrūksta šviežių bananų, kurie turi daug kalio, o šis mikroelementas mus būtinas gyvybiškai. Be to, jie apsaugo nuo anemijos, mažina skrandžio rūgštingumą bei kraujospūdį.
Greipfrutai, nors jie dėl poveikio mūsų hormonams ir sąveikos su vaistais vertinami nevienareikšmiai, Z. Martinaitienės teigimu, jie nepakeičiami susirgus. „Jei susergu, per dieną suvalgau du greipfrutus ir geriu daug arbatos. Po paros jau galiu eiti į darbą. Vaisių geriau suvalgyti nei spausti sultis. Šiuo metu prie tokios nuomonės linkstama visų vaisių atžvilgiu, kadangi spausdami sultis prarandame juose esančią ląstelieną. Greipfrutuose yra daugybė įvairių vitaminų, ypač daug vitamino C. Tiesa, aš dar vartoju bičių produktus“, – pasakojo mitybos specialistė.
Taip pat pašnekovė prisipažino labai vertinanti kivius. Tiesa, tai vienas dažniausių alergizuojančių vaisių, todėl reikia įsitikinti, ar galite jį valgyti. Kiviuose labai daug vitamino C, magnio, kalio, biologiškai aktyvių medžiagų, taigi jie labai stiprina organizmo gyvybines funkcijas bei padeda išlaikyti odos elastingumą. Tam per dieną užtenka suvalgyti 1-2 kivius.
Labai vertingas vaisius – avokadas, tik jo, kaip ir bananų, turėtų nepadauginti antsvorį turintys žmonės, kadangi jis turi labai daug riebalų. Kita vertus, dėl to jis puikus sviesto pakaitalas. „Avokadai turi labai daug vertingų savybių – be baltymų, riebiųjų aliejų, tai puikus mineralinių medžiagų šaltinis – kalio, natrio, kalcio, fosforo, magnio, įvairių vitaminų, karotino. Beje, drąsiai galima pirkti kietą avokadą, nes jį sunokinti labai paprasta. Aš dedu į maišiuką kartu su prinokusiu obuoliu, užrišu ir palieku kambario temperatūroje. Jis sunoksta per 1-2 dienas. Avokadai rekomenduojami prie mažakraujystės, gastritų, turintiems aukštą kraujospūdį, sergantiems ateroskleroze“, - aiškino Z. Martinaitienė.
Kokios daržovės naudingiausios
Pašnekovė žiemą patarė valgyti kuo daugiau lietuviškų daržovių. Pavyzdžiui, burokėliai turi antibakterinių savybių, stiprina organizmo gynybines funkcijas, manoma, kad netgi turi priešvėžinį poveikį, bet reikia žinoti, kad burokėliai tirština kraują, todėl padauginti jų nereikėtų, ypač tam tikromis ligomis sergantiems žmonėms. Kita vertus, vieną ar du kartus per savaitę juos įtraukti į racioną būtina.
Kopūstus, kurie turi daug vitamino C bei įvairių mikroelementų, taip pat galime valgyti visą žiemą. Beje, rauginti kopūstai laikomi netgi vertingesni nei švieži, kadangi juose pasigamina vitaminas B12 bei kiti šios grupės vitaminai. Juose taip pat yra kalio, magnio, cinko, vitamino K bei kitų svarbių elementų. Teigiama, kad ši daržovė didina mūsų atsparumą stresams, reguliuoja medžiagų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stiprinami raumenys, stimuliuojama smegenų veikla.
„Taigi jei žmogus gali, kopūstus valgyti labai sveika – ne tik raugintus, bet ir šviežius. Tuo tarpu morka, apie kurių naudą taip pat visi žinome, geriau termiškai apdoroti. Betakarotinas lengviau ištirpsta, kai morką pakepiname arba verdame vandenyje su riebalais. Mat vitaminai A, D, E ir K tirpsta tik riebaluose“, - patarė Z. Martinaitienė.
Jei žmogus neturi antsvorio, visai naudinga daržovė – bulvė, kadangi ji turi daug širdžiai naudingo kalio. Ypač sveika gerti virtų bulvių nuovirą, kuriame ištirpsta visos naudingos medžiagos. Toks sultinys, paskanintas prieskoniais ir sviestu, puikiai tinka silpną širdį turintiems žmonėms.
Tuo tarpu lapines salotas specialistė vertina skeptiškai, juolab kad tarptautiniame kongrese jai teko girdėti mokslininkų pranešimus, kuriuose buvo teigiama, kad atvežtiniuose žalumynuose naudingų medžiagų lieka vos apie 10 proc.
„Galime jas valgyti, kai norime paįvairinti mitybą ir paguosti save, kad valgome kažką šviežia ir žalią, tačiau atvežtines salotas gal prieš tai vertėtų pamirkyti vandenyje, nes jos išaugintos cheminių medžiagų pagalba. Visos daržovės, užaugintos šiltnamyje, tėra paguoda akims, kažkokių ypatingų vitaminų iš jų negauname. Taigi labai dažnai nereikėtų jų valgyti, geriau jas keisti kopūstais. Aš ir pati kartais jų nusiperku, nes mums visgi tenka labai ilgai gyventi be šviežių daržovių, tačiau nakčiai jas pamerkus, jos būna ir skanesnės, ir traškesnės. Galbūt iš tiesų pasišalina šiek tiek chemikalų, - svarstė pašnekovė.
Kas kita – paprikos. Jos turi eterinių aliejų, betakarotino, vitaminų B1, B2, P, pasižymi baktericidinėmis savybėmis, gerina virškinimą, žarnyno peristaltiką, žadina apetitą, bet sergantiems opalige termiškai neapdorotą papriką reikėtų valgyti atsargiai.
„Beje, kai žiemą prastėja visų daržovių kokybė, visai gera alternatyva – šaldytos daržovės. Iš visų apdorojimo būdų šis išsaugo daugiausiai vitaminų ir mineralų. Žinoma, geriausia užsišaldyti patiems. Šaldyti jas reikėtų paskleistas ir tik vėliau sudėti į maišelius. Perkant jas parduotuvėje reikėtų atkreipti dėmesį į gamintoją ir išsirinkti tokį, kurio produkcija kokybiška. Mat teko matyti ir labai nekokybiškų šaldytų daržovių. O štai konservuotų daržovių neperku, kadangi actas nėra naudingas mūsų organizmui. Sovietiniais laikais actu dezinfekuodavo šlepetes, jis labai gerai naikina kandžių kiaušinėlius. Maistui acto aš nenaudoju – jį keičiu citrinos sultimis“, - pasakojo mitybos specialistė.
Pomidorai ir agurkai žiemą beverčiai?
Sveikos mitybos ir lieknėjimo specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė Vaida Kurpienė žiemą pataria pirkti tuos atvežtinius vaisius ar daržoves, kurie kilmės šalyje yra sezoniniai. Kiekvieną mėnesį vaisių sezonas skirtingose šalyse skiriasi. Atskirti sezoninius vaisius galima pagal didelę jų pasiūlą parduotuvėje ar turguje. Tuomet vaisiai būna vertingesnis ir skanesni. Pavyzdžiui, šiuo metu akivaizdu, kad vis dar puikiai išsilaikę lietuviški obuoliai ir kriaušės.
„Tiesa, prieš valgydama juos lupu, nes žievelė jau kietoka. Žiema – pats citrusinių sezonas: greipfrutų, apelsinų, mandarinų, pomelų, citrinų ir laimų. Nors nemažai matyti ir mangų, bet skonis jų prastas, taigi pirkti juos verta tik kovo mėnesį. Bananų sezonas trunka visus metus, taigi jie tinkami visada. Dar galima rinktis kivius, nes dėl savo odelės struktūros jie labai gerai išlaiko vitaminą C, tik nepadauginkite, nes inkstams sunkoka bus. Vasario mėnesį prasidės ananasų sezonas. Aš pati dažniausiai renkuosi obuolius, kriaušes, mėlynes, bruknes be cukraus iš savo šaldiklio, bananus, retais atvejais vynuoges ar mandarinus.
Vaisių pakanka suvalgyti porciją priešpiečiams, o daržovių mūsų racione turi būti žymiai daugiau nei vaisių. Klaida manyti, kad jas reikia valgyti tik šiltuoju metų laiku. Mūsų organizmui ir žiemą reikia antioksidantų ir maistinių skaidulų, be kurių mūsų visas virškinimo traktas ima streikuoti. Šiuo metu mūsų šeimos šaldytuvo daržovių skyrius prigrūstas šakninių daržovių: ropinis kopūstas, ridikai, ropės, morkos, petražolės ir saliero šaknys. Kartais valgome žieminių bulvių (topinambų), taip pat beveik visada turime šviežių ir raugintų kopūstų bei avokadų. Žiemos metu mūsų šeimos šaldytuve agurkų nerasite, galima rasti šiek tiek kumato pomidorų (tamsūs, rudos spalvos – DELFI), paprikų ir kartais lapų, bet epizodiškai“, - aiškino pašnekovė.
Atvežtinius raudonus pomidorus, agurkus, salotų lapus ir kitus žalumynus sveikos mitybos specialistė vertina skeptiškai. Jos manymu, lapines daržoves, pomidorus ir agurkus geriausia valgyti šiltojo sezono metu, kada jie vertingiausi, o žiemą rinktis tas daržoves, kurios šaltuoju sezonu buvo valgomos nuo senų laikų, t. y. šaknines ir raugintas.
