Tačiau ar žinojote, kad dėl streso traukiasi jūsų smegenys? Stresinėse situacijose organizme išskiriami hormonai, kurie ne tik neigiamai veikia smegenų funkcijas, bet ir keičia smegenų fizinę struktūrą, rašo britų dienraštis „The Huffington Post“.
Streso hormonu vadinamas kortizolis naikina ir neleidžia formuoti naujiems neuronams hipokampu vadinamoje smegenų dalyje. Hipokampas yra labai svarbi dalis, atsakinga už mokymąsi, atmintį ir emocijų valdymą. Ji taip pat sustabdo atsaką į stresinę situaciją, kai ši pasibaigia. Visa tai yra labai svarbu tiek mūsų kasdieniame, tiek ir profesiniame gyvenime.
Dėl chroniško streso taip pat gali trauktis priešakinė kaktinė galvos smegenų žievės dalis, o tai neigiamai veikia sprendimų priėmimą, darbinę atmintį ir impulsyvaus elgesio kontrolę. Stresas taip pat veikia kamienines ląsteles, slopindamas joms priėjimą prie priešakinės kaktinės galvos smegenų žievės dalies, kuri taip pat atsakinga už sudėtingą mąstymą bei socialinį bendravimą. Dėl to žmogus sunkiau mokosi, įsimena informaciją ir yra labiau linkęs į nerimą ir depresiją.
Dar blogesnis dalykas yra tai, kad tas pats hormonas padidina amigdalinu vadinamos smegenų dalies dydį ir aktyvumą. Amigdalinas yra itin svarbi smegenų dalis atsakinga už su itin emocionaliais išgyvenimais susijusių atsiminimų formavimą ir išsaugojimą. Jis susieja įvykį su jo sukeltu jausmu ir tą ryšį išsaugo ilgalaikėje atmintyje, kad ateityje mes vengtume tokios situacijos arba jos siektume. Kortizolio padaryti pakitimai sukelia neigiamas emocijas: baimę, nerimą ir agresiją.
Pokyčiai smegenyse gali labai rimtai paveikti tai, kaip mes bendraujame su kitais, mūsų sugebėjimą mokytis, atsiminti, priimti sprendimus, siekti ilgalaikių tikslų. Jie taip pat apsunkina mūsų gebėjimą sėkmingai susidoroti su būsimomis stresinėmis situacijomis sukurdami užburtą ratą.
Laimei, jau atrastas labai efektyvus priešnuodis šiems neigiamiems poveikiams ir jis vadinasi ... sportas. Sportas gali padidinti mūsų smegenų atsparumą stresui ir pagerinti mąstymo funkcijas bei padidinti mūsų smegenų dydį.
Sporto metu organizme išsiskiria medžiaga, vadinama smegeninės kilmės neurotropiniu faktoriumi (BDNF), kuri padeda formuoti sveikam smegenų audiniui ir naikina neigiamą streso poveikį. Tai tarsi trąšos mūsų smegenims. BDNF padeda palaikyti esamų neuronų gyvybingumą, o taip pat skatina naujų neuronų augimą. Kuo daugiau mes sportuojame, tuo daugiau BDNF mes pagaminame, tuo daugiau neuronų mes sukuriame, ypač hipokampe.
Sporto metu taip pat gaminasi žmogaus augimo hormonas (HGH), kuris yra itin svarbus visų smegenų ir kūno dalių augimui ir vystymuisi. HGH neutralizuoja natūralią ląstelių atrofiją organizmui senstant ir didina smegenų tūrį. Pavyzdžiui, greitai pabėgus 30 sekundžių HGH lygis padidėja net šešis kartus.
O geriausia naujiena yra ta, kad nebūtina sportuoti valandų valandas, kad pajustume teigiamą sporto poveikį. Neseniai atlikta dešimties mokslinių tyrimų analizė parodė, kad vos penkių minučių mankšta geriausiai veikia nuotaiką ir padeda kovoti su stresu. Kai tik turite kelias laisvas minutes, atlikite bet kokių pratimų, kurie pagreitina jūsų pulsą ir leidžia raumenims padirbėti. Tai yra pats paprasčiausias būdas kovoti su stresu ir neleisti, kad jis išvestų jus iš proto!
