Atsakydamas į DELFI skaitytojų klausimus apie priešvėžinę mitybą, Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia universaliu patarimu vadino seleno vartojimą.

„Jis koordinuoja mūsų genetiką. Selenas aptarnauja 20 fermentų, iš kurių 6-7 suranda neteisingus genus ir pranešą apie juos imuninei sistemai, sunaikina kandidatę į vėžines ląsteles ar jau vėžinę ląstelę“, – pasakojo fitoterapeutas.

Tačiau, pasak J. Ruolios, diskusijose apie priešvėžinę mitybą kol kas nepadėtas taškas dėl bičių duonelės, kurioje daug stimuliatorių. Nepatariama dideliais kiekiais vartoti daigintų grūdų ir jų sulčių. Tačiau kokie saugūs kiekiai – taip pat nenustatyta. „Japonų mokslininkai paprašė dar lukterėti, kol baigs tyrimą ir tai pristatys pasauliui. Tačiau žinoma, jog atsargiai vartoti derėtų raudonų lašišų, kurios naudojant stimuliatorius žuvų ūkiuose užauginamos per mėnesį“, – atkreipė dėmesį J. Ruolia.

Juozas Ruolia

Iš šaknų fitoterapeutas išskiria ženšenį, kurį sirgusiems vėžiu taip pat pataria vartoti atsargiai: „Europos farmakopėja juodu ant balto užrašė, kad ženšenis skatina deguonies pasisavinimą adenokarcinomose. Taip pat labai atsargiai žiūrėčiau į gatvėse siūlomus priešvėžinius preparatus ar jų derinius. Žinokite, kasmet apie 300 žmonių, kurie gydėsi ne specialistų rekomenduotomis priemonėmis, nukeliauja į kapus. Užsiimti savigyda ir uždelsti vėžį – nusikaltimas“.

Reabilituoja vitaminus

Kaip priminė DELFI pašnekovas, iki 2005 metų, kol iki galo nebuvo ištirtas vitaminų poveikis apsaugant žmones nuo vėžio atsiradimo ir pasikartojimo, nuo jų buvo patariama susilaikyti.

„Tačiau dabar laikomasi pozicijos, jog žmogaus savireguliacija, imuninė sistema kovojant organizmui prieš vėžį svarbiau. Pasaulyje nustota drausti vartoti vitaminus vėžiu sergantiems ar sirgusiems žmonėms, tik pabrėžiama, jog reikia vartoti normaliomis dozėmis, kaip nurodo gamintojai. Taigi, vitaminai reabilituoti, ypač reikalingais pripažįstame A, E, C, beta karotenas, selenas“, – vardijo J. Ruolia.

Pasak fitoterapeuto, apsirūpinti karotenoidų atsargomis nesunku, tik reikia ne vien Kūčių vakarą ant silpnos ugnis aliejuje pasikepinti tarkuotų morkų, o bent kartą per savaitę jų pavalgyti. „Seleno apstu trijų grūdų duonoje. Gąžinkite ant stalo juodą duoną!“ – patarė J. Ruolia.

Duona

Taip pat svarbūs natūralios erdvinės sandaros vitaminai. „Nemėgsta žmonės tų daržovių valgyti, bet galima įdėti į padažus, sriubas. Apibendrinant galima sakyti, jog per dieną reikėtų suvalgyti iki dviejų stiklinių petražolių, salierų, gelsvės, svogūnų, česnakų piure“, – siūlė fitoterapeutas.

Kaip sužinoti, kokių vitaminų trūksta

Kokių vitaminų stinga organizmui ne visada galima nustatyti tyrimais. Tačiau DELFI kalbintas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimnatas Stukas išskyrė vitamino D koncentracijos tyrimą: „Kaip rodo moksliniai tyrimai, daugumai Lietuvos gyventojų šio vitamino trūksta. Taip pat galima nusistatyti, ar trūksta geležies, ypač dabar, kai plinta įvairios mitybos mados: žaliavalgystė, vegetarizmas, kitos ne visada mokslu pagrįstos mitybos teorijos. Kartais dėl to kyla mažakraujystės rizika, tad verta išsitirti geležies ir feritino koncentraciją kraujyje, kad paskui nebūtų problemų, nes žinoti vien geležies kiekį nepakanka. Svarbu ir kokie jos rezervai, tad feritino koncentracija – labai svarbus rodiklis. Taip pat galima išsitirti, ar netrūksta kalcio. Vyresniame amžiuje dėl to retėja kaulai. Vitamino C kiekis nustatomas iš jo koncentracijos šlapime, tačiau vandenyje tirpaus vitamino kiekis vieną dieną gali būti vienoks, kitą – kitoks, todėl toks tyrimas nebūtų patikimas“.

Vis dėlto, profesorius visų pirma akcentuotų ne tyrimus, bet patartų atkreipti dėmesį į maisto racioną. „Jeigu žmogus valgo įvairiai, vartoja daug vaisių,daržovių, uogų, tikėtina, kad gaus reikalingų medžiagų. Tačiau tikrai prasminga papildomai vartoti omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Jei nevalgome riebios jūrų žuvies, omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys gali būti vartojamos ištisus metus“, – pabrėžė prof. R. Stukas.

Nuo pertekliaus pradeda slinkti plaukai

Paklaustas, kokių vitaminų nereikėtų padauginti. Prof. R. Stukas visų pirma minėjo tirpius riebaluose, nes jie kaupiasi. „Pvz. tikrai nereikėtų padauginti vitamino A. Vienas iš realiai pastebimų pašalinių reiškinių, kad padauginus vitamino A pradeda slinkti plaukai. Kartais žmogus galvoja, jog trūksta vitaminų, tad reikia dar daugiau. Tačiau nuo didelio vitamino A pertekliaus pradeda slinkti plaukai. Tai irgi nėra gerai“, – pavyzdį pateikė profesorius.

Vitaminas E taip pat yra tirpus riebaluose, tačiau didelės rizikos jo padauginus prof. R. Stukas neįžvelgė, nors kas per daug – nesveika.

„Jeigu geležies rezervas didelis, nėra prasmės didinti jos kiekį. Reikia tiek, kiek reikia – nei per daug, nei per mažai. Todėl jei žmogus valgo daug raudonos mėsos, jautienos, gauna vitamino B 12, papildų gal nebereikia. Tačiau jei žmogus visiškai nevalgo jautienos, yra prasmės pasižiūrėti, kokia feritino, geležies koncentracija kraujyje“, – paaiškino profesorius.

Specialisto nuomone, nereikia pulti tirtis visko iš eilės. Geriau subalansuoti mitybą. Ko reikėtų valgyti daugiau, ko mažiau, žmonės žino. Didesnė problema, kad žinodami netaiko sau.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (284)