Kuo gresia cukraus perdozavimas
Klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pabrėžė, kad žmogaus organizmui angliavandeniai reikalingi, jie turi sudaryti apie 50-60 proc. paros raciono energinės vertės, tačiau tinkamiausia angliavandenius gauti kompleksinių angliavandenių pavidalu, o cukrus nėra būtinasis maisto produktas, tik malonų skonį maistui suteikiantis komponentas.
Saikingi cukraus kiekiai nėra draudžiami, tačiau nesaikingai vartojant cukrų ir kitus saldumynus (saldainius, konditerijos gaminius, saldžius gėrimus) padidėja rizika sirgti nutukimu ir cukralige. Mat per didelis cukraus kiekis racione ne tik padidina bendrą kalorijų kiekį, bet ir nutukimo išsivystymo riziką. Taip yra todėl, kad daug cukraus turintis maistas nesuteikia ilgalaikio sotumo jausmo. Pavalgius saldžiai, greit vėl norisi valgyti, nors kalorijų buvo gauta nemažai. Šis cukraus poveikis ypač pavojingas vaikams. Kai vaikai skanauja saldumynų prieš valgį, greitai pasisotina, tačiau greitai ir praalksta ir dažniausiai vėl griebiasi saldumynų. Taip nukenčia raciono įvairovė.
Cukraus pakaitalo privalumas prieš cukrų tas, kad jo reikia žymiai mažesnio kiekio, norint pajusti analogišką saldumą, tuo pačiu sumažinamas kalorijų kiekis. 1 g cukraus lygus 4 kilokalorijoms, 1 g cukraus pakaitalo – 0 kcal. Todėl kai 1879 m. profesorius A. Renwick išrado sachariną – dirbtinį saldiklį, – atrodė, kad mėgautis saldžiu skoniu galima bus nuolatos ir visiems be išimties, tačiau pačioje cukraus pakaitalų sukūrimo pradžioje, jie buvo skirti sergantiesiems cukriniu diabetu. Tarsi pagalba, suteikianti galimybę, sergant liga, kuomet saldumynai draudžiami, retkarčiais pasimėgauti saldžiu skoniu“, - pasakojo specialistė.
„Saldiklių, kaip ir cukraus, vartojimas nėra būtinas. Saldumynų bei saldžiųjų gėrimų tiek suaugusiems, tiek vaikams rekomenduojama vengti. Tik įvairus maisto produktų parinkimas užtikrina būtinųjų maistinių medžiagų patekimą į žmogaus organizmą. Tačiau maistas – ir malonumas. Todėl saikingai saldinant gyvenimą, galima ir šio skonio neužmiršti“, - svarstė pašnekovė.
Kuo skiriasi dažniausiai naudojami saldikliai
Dažniausiai naudojamas saldiklis – aspartamas – už cukrų saldesnis 30 kartų, jis žymimas E951. Ženklinant produktą būtina nurodyti, kad jame yra aspartamo, nes jo turi vengti sergantieji tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, inkstų, fenilketonurija. Jo dedama maždaug į 6000 produktų.
Acesulfamas (E950) už cukrų saldesnis 200 kartų. Jis naudojamas kepiniuose, kartu su aspartamu ir kitais saldikliais – gazuotuose gėrimuose, taip pat jogurtuose, saldainiuose ir kituose konditeriniuose gaminiuose.
Ciklomatas (E952) pradėtas vartoti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Jis už cukrų saldesnis 30 kartų, be to, neturi kartaus prieskonio. Šis saldiklis naudojamas gėrimuose ir produktuose diabetikams.
Sukralozė (E955) išgaunama iš cukraus, bet turi 10 kartų mažiau kalorijų. Ji naudojama gumoje, kepiniuose, sirupuose, želatinoje, užšaldytuose pieno produktuose, uogienėje, apdorotuose vaisiuose, vaisių gėrimuose.
Sacharinas (E954) beveik 500 kartų saldesnis už cukrų. Jis naudojamas desertuose, gėrimuose, marinuotose daržovėse, padažuose. Kai kurie mokslininkai teigia, kad jis gali sukelti alergiją, astmos priepuolį ir net šlapimo pūslės vėžį.
„Saldiklių naudojimas maisto produktuose yra reglamentuojamas, nustatomi didžiausi leidžiami jų kiekiai. Kai kurių saldiklių gali būti dedama tiek, kiek reikia saldumui suteikti, kitiems nustatytos normos, nurodomi gaminiai, kuriuose jie gali būti naudojami. Dažniausiai saldikliai naudojami duonos, konditerijos, konservų gaminiuose, leduose. Kaip vartotoja, rekomenduočiau atidžiai skaityti etiketes ir rinktis produktus, kurie, jūsų manymu, jums yra saugūs arba kuriuose yra kuo mažiau sudedamųjų dalių – tiek cukraus, tiek saldiklių. Pavyzdžiui, šiandien rasti duoną be cukraus sudėtinga, nors anksčiau tik tokią ir gamindavo, kadangi kviečiuose cukraus yra natūraliai.
Reikia pripažinti, kad šiandien vartotojai išlepinti ir renkasi kuo saldesnius produktus. Vis dėlto norėtųsi, kad ir gamintojai dėtų kuo mažiau cukraus į tuos gaminius, kuriuos valgome kasdien, – duoną, batoną, ir mes patys atsakingiau rinktumės maistą. Šiandien gyvename geriau ir pernelyg dažnai susigundome produktais, kurie mūsų organizmui nėra naudingi. Reikia jausti, kada iš tiesų galime save palepinti, o kada valgyti sveikesnį, tikresnį maistą. Kuo dažniau gaminsime patys, tuo sveikesni būsime“, - teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus specialistė Vida Jarošienė.
Ar įmanoma pasiskaičiuoti nekenksmingą kiekį?
Pasak privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojos dietologės Eugenijos Časaitytės, apie saldiklius mokslo pasaulyje vis diskutuojama, bet iki šiol mokslas konkrečiai taip ir neatsakė, ar jie visiškai saugūs.
„Teigiama, kad saikingi jų kiekiai nekenkia, nustatytos paros normos vienam kilogramui kūno masės, tačiau ar žmogus pats gali ją pasiskaičiuoti? Juk produktų, kuriuose yra, pavyzdžiui, aspartamo, priskaičiuojama tūkstančiais – ne tik saldžiuose produktuose, bet ir daugelyje kitų, net silkėje. Kai kurie saldikliai turi savotišką prieskonį, aspartamas jo neturi, todėl jis toks paplitęs. Taip pat kai kur vis dar naudojamas sacharinas, nors vienu metu jis buvo uždraustas dėl šlapimo pūslės vėžio rizikos. Tai pasitvirtino eksperimentai su žiurkėmis, tačiau su žmonėmis tyrimai nebuvo atliekami“, - teigė pašnekovė.
Kita saldiklių grupė – cukrų alkaloidai (pavyzdžiui, manitolis, sorbitolis). Nors ir labai ne daug, jie turi kalorijų ir paplitę daug rečiau. Jų dažniausiai būna kramtomoje gumoje. Perdozavus pasireiškia jų šalutinis poveikis – šios medžiagos laisvina vidurius, gali sukelti pilvo pūtimą.
Šiuo metu labai plinta natūralūs saldikliai – pavyzdžiui, agavos, datulių, klevų sirupas, vaisių ir jų sulčių koncentratai, medus. Tačiau dietologė įspėjo, kad žmonės, kurie cukrų keisdami natūraliais saldikliais vengia kalorijų, apsigauna – jie turi daugiau mikroelementų nei cukrus, bet kalorijų – ne mažiau. Taip pat šie saldikliai netinka sergantiesiems diabetu.
Cukrus ar saldiklis?
Pašnekovės manymu, jei žmogus per dieną suvalgo kelis arbatinius šaukštelius cukraus ir kokį saldainiuką prie kavos, jis neturėtų jaudintis.
„Jei cukraus vartojate mažai, pagalvokite, ar tikrai būtina jį keisti saldikliu, ypač dirbtiniu. Vis dėlto manoma, kad natūralūs saldikliai yra sveikesni organizmui, nes jie, kaip gamtos dalis, organiškesni įsisavinami, net ir tas pats cukrus yra vis dėlto natūralus produktas. Todėl geriau vartoti saikingą kiekį natūralesnio produkto negu jį keisti dirbtiniu saldikliu“, - teigė E. Časaitytė.
Kas kita, jei per dieną susidaro šeši šaukšteliai cukraus ir plytelė šokolado. Tokiems žmonėms tikslingiau būtų vartoti dirbtinį arba saldiklį iš stevijos, kuris šiandien laikomas tikrai nebloga alternatyva cukrui. Beje, kai kurie baltą cukrų keičia ruduoju, manydami, kad jis sveikesnis, tačiau iš tiesų jis turi tiek pat kalorijų ir tokį patį poveikį, kaip įprastas cukrus, tik mikroelementų jame yra šiek tiek daugiau, nes jis mažiau apdorotas.
„Taip pat daugelis nesusimąsto, kiek produktų per dieną suvalgo, kuriuose yra cukraus. Todėl būna ir taip, kad per dieną išeina ir 10 šaukštelių. Reikia žinoti, kad visuose produktuose, kuriuos perkame parduotuvėje, visada rasime priedų, kurie iš esmės nebūtini, taip pat ir saldiklių. Pavyzdžiui, praktiškai visi pieno produktai yra saldinti (cukrumi arba saldikliais), ypač importiniai. Tai nereiškia, kad dabar turėtume tik gamintis namuose, tačiau rinktis maistą visgi turėtume atidžiai“, - patarė dietologė.
