Naujas tyrimas rodo, kad raktas į ilgalaikį sveiką gyvenimą kur kas paprastesnis – tereikia vieną valandą sėdėjimo per dieną pakeisti vaikščiojimu. Tai ankstyvos mirties riziką sumažina 12-14 procentų, skelbia medicalnewstoday.com.
Tyrimas pristatytas leidinyje „International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity“. Jį atliko Sidnėjaus universiteto (Australija) mokslininkai ir jame dalyvavo daugiau kaip 200 tūkstančių vidutinio amžiaus ir vyresnių žmonių. Atliekant šį tyrimą mokslininkų komanda naudojo statistinio modeliavimo metodą, kuris apėmė ketverius metus trukusius tyrimus.
Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centro, suaugusiems per savaitę reikia mažiausiai 150 minučių vidutinio intensyvumo kvėpavimą skatinančios fizinės veiklos, tokios kaip greitas ėjimas, taip pat raumenis stiprinančios veiklos dvi ar daugiau dienų per savaitę. Nors 150 minučių iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti ilgas laikas, galima tą laiką per savaitę išdėlioti dešimties minučių intervalais – rezultatas bus toks pats.
Tyrimui vadovavęs profesorius Emmanuelis Stamatakis pažymi, kad ankstesni tyrimai „nustatė tinkamos fizinės veiklos ar miego naudą ir per ilgo sėdėjimo keliamą riziką, tačiau tai pirmas kartas, kai aiškinamasi, kas nutinka, kai vieną veiklą pakeičiame tokiu pačiu kiekiu kitos veiklos“.
E. Stamatakis ir jo komanda atkreipia dėmesį į darbo valandas, kurios užima apie 50 procentų viso žmogaus budravimo laiko, ir pažymi, kad „daugelio profesijų darbuotojai vidutiniškai daugiau nei 70 procentų darbo laiko prasėdi“.
Sėdima veikla, fizinis aktyvumas ir miegas sudaro 24 paros valandas, tačiau ankstesni tyrimai nagrinėjo kiekvieną iš šių veiklų atskirai. Pastarasis tyrimas akcentuoja vienos veiklos keitimo kita poveikį ir įvertina to rezultatą sveikatai, taip pat mirtingumui.
„Neaktyvumas yra didesnė problema nei anksčiau manyta“
Mokslininkai nustatė, kad kiekvieną dieną vieną valandą sėdėjimo pakeitus stovėjimu ankstyvos mirties rizika sumažėtų 5 procentais. Be to, jeigu neužtektinai miegantys žmonės vieną valandą sėdėjimo pakeistų valanda miego, ankstyvos mirties rizika sumažėtų 6 procentais.
O štai jeigu vieną valandą vaikščiojimo ar treniruočių per dieną pakeisite sėdėjimu ar kita sėslia veikla, tuomet ankstyvos mirties rizika išaugs net 13-17 procentų.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad neaktyvumas yra gerokai didesnis iššūkis sveikatai nei mes iš pradžių manėme, – pažymi profesorius E. Stamatakis. – Kadangi statistinis žmogus per dieną dvi-tris valandas žiūri televizorių, tikrai yra galimybių atsistoti nuo sofos ir pajudėti. Tačiau taip pat atėjo metas vyriausybėms suvokti, kad fizinis aktyvumas negali būti laikomas išskirtinai žmonių atsakomybe, nes mes gyvename fiziniam aktyvumui priešiškame pasaulyje. Rodymas pirštu į žmones, kurie nesielgia teisingai, iki šiol neišsprendė nei vienos su sveikata susijusios problemos, tad tai neišspręs ir neaktyvumo problemos“.
Kadangi para turi tik 24 valandas, tyrimo autoriaus ir jo komandos teigimu, mes privalome skrupulingai rinktis laiko leidimo formas.
Stovėjimas yra „paprasta intervencija“
Nors minėto tyrimo stiprybė slypi jo didelėje imtyje, vis dėlto, jis turi tam tikrų trūkumų. Pavyzdžiui, kintamieji analizuoti per savarankiškai tvarkytą klausimyną, kas palieka erdvės šališkumui ir klaidoms, pavyzdžiui, „dėl socialinio pageidaujamumo nulemto šališkumo“ perdedamas fizinio aktyvumo ir sumenkinamas sėdėjimo laikas.
Vis dėlto, mokslininkų komanda teigia, kad gauti rezultatai galėtų padėti įgyvendinti „ilgalaikę viziją, kuri leidžia fizinį aktyvumą paversti lengva ir patogia galimybe“.
Tyrėjai pažymi, kad JAV ir Jungtinės Karalystės duomenys rodo, jog į aštuntą dešimtį įkopę žmonės vidutiniškai nuo 65 iki 80 procentų budravimo laiko skiria sėdimai veiklai, tad dalies šio laiko pakeitimas stovėjimu ar lengvu aktyvumu sveikatai turėtų teigiamą poveikį.
„Kitaip nei fizinio aktyvumo skatinimas, sėdėjimo prie stalo pakeitimas stovėjimu yra gana paprasta intervencija, kuri nekelia papildomų laiko ar vietos reikalavimų“, – sakoma tyrimo ataskaitoje.
Pasak jų, geresnės infrastruktūros įdiegimas mūsų aplinkoje, pavyzdžiui, daugiau dviračių takų, parkų ir geresnis visuomeninis transportas, galėtų fizinį aktyvumą sklandžiai integruoti į mūsų kasdieninį gyvenimą.
„Medical News Today“ neseniai parašė apie dar vieną tyrimą, pasak kurio, nenustygimas vietoje galėtų sumažinti mirtingumo riziką tarp tų, kurie didžiąją dienos dalį sėdi.
