Kokia arbūzo nauda?
„Arbūzas yra vėsinantis, todėl natūraliai jo norisi valgyti tada, kai yra šilta. Jis yra pavojingai skanus, nes 100 gramų arbūzo yra 6 gramai cukraus. Žinoma, tai yra natūralus, augalinis, nerafinuotas cukrus, labai mažai kaloringas – 100 gramų tėra 27 kcal, – sako gydytoja A. Keturkienė.
– Arbūzas puikiai atstato drėgmę, nes pats turi 92 proc. vandens ir taip pat skaidulų, kurios mums labai vertingos – jos puikiai pravalo žarnyną. Arbūzas turi daug vitamino C. Maždaug 100 g arbūzo yra apie 30 proc. dienos normos. O vitaminas C yra galingas antioksidantas, stiprinantis imuninę sistemą, stabdo kraujavimą, gydo žaizdas ir t. t.“
Taip pat arbūze randama alfa aminorūgštis citrulinas (lot. arbūzas). Ši medžiaga įvardijama kaip padedanti išvengti ląstelių riebalų pertekliaus, t.y. riebalų kaupimosi. Padeda atsistatyti po fizinio krūvio, po sunkaus darbo, mažina raumenų skausmus ir ši medžiaga prisideda prie kraujospūdžio sureguliavimo, nes stimuliuoja kraujagysles plečiančio ir kraujotaką gerinančio azoto oksido išsiskyrimą. Puikiai degina riebalus, skatina libido. Arbūzų sėklos yra vaisingumo simbolis kinų vestuvėse. Arbūzuose randama B grupės vitaminų (B1, B5, B6), o jie, suprantama, stiprina centrinę nervų sistemą.
„Yra toks likopenas, kuris arbūzui suteikia spalvą, o jis dar ir mažina insulto riziką. Daro įtaką kraujospūdžiui, mažina cholesterolio kiekį, tai antioksidantas, todėl taip pat slopina lėtinį organizmo uždegimą, – naudingąsias arbūzo savybes vardija gydytoja A. Keturkienė.
– Šioje didelėje uogoje taip pat randamas kukurbitacinas, kurio yra ir agurkuose. Pasirodo, yra mokslinių tyrimų, kurių išvados teigia, kad jis naikina vėžines ląsteles, turi priešvėžinį poveikį. Ir taip pat yra antioksidantas.“
Teigiama, kad šis antioksidantas atitolina Alzheimerio ligos atsiradimą, lėtina progresavimą. Kartu su kaliu stiprina kaulus, dantis – tai labai naudinga osteoporozės profilaktikai, padarinių sušvelninimui.
Cholinas, kurio taip pat yra arbūzuose, įeina į nervinių ląstelių neuronų apvalkalą, tiesiogiai dalyvauja nervinių impulsų perdavime. „Jis labai svarbus mums miegant, raumenų judėjimui, mokantis, tausojant atmintį padeda įsisavinti riebalus, taip pat mažina lėtinį uždegimą“, – sako gydytoja.
Du arbūzo vitaminai – A ir C – yra svarbūs odos ir plaukų sveikatai. Vitaminas C padeda organizmui gaminti kolageną – baltymą, kuris palaiko odą elastingą, o plaukus stiprina. Vitaminas A taip pat svarbus sveikai odai, nes jis padeda kurti ir atstatyti odos ląsteles. Trūkstant vitamino A, oda gali atrodyti sausa ir pleiskanoti.
„Vitaminai C ir B1, B5, B6 gali padėti reguliuoti neuromediatorius ir pagerinti nuotaiką, – tvirtina gydytoja A. Keturkienė. – Be to, verta žinoti, kad arbūzo valgymas tuščiu skrandžiu padeda atsikratyti padidėjusio rūgštingumo.“
Šiame vaisiuje, morkose taip pat, esantis beta karotinas „šviesina akis“. Buvo įrodyta, kad 1,5 porcijos arbūzo kasdien sumažina su amžiumi susijusią geltonosios dėmės degeneraciją 36 proc.
Tai tik dalis naudingųjų savybių, kurios tūno arbūzo viduje. Visgi, kaip ir daugeliu atvejų, kas per daug – tas nesveika, tad ir sveikatinantis arbūzu reikia būti atsargiems.
Kokie galimi arbūzo neigiami poveikiai?
Kaip gydytoja A. Keturkienė jau sakė, savaime arbūzo užsimanome vasaros metu, kai karšta. Visgi, jei arbūzo valgysime ir šaltuoju metų laiku, dideli jo kiekiai atvėsins organizmą, perkraus virškinimo sistemą.
„Ypač jeigu šąlame ir valgome daug vėsaus vandeningo maisto, kurio temperatūrą turime pakelti iki 36.6 laipsnių, mes eikvojame savo energiją ir dar, jei mes neturime jos perteklinės, šąlame, suprantama, tada patiriame energijos nuostolius ir žala yra didesnė už naudą. Tačiau dėl vėsinančio poveikio arbūzo minkštimas ar sultys taip pat apsaugo nuo saulės nudegimo“, – pabrėžia gydytoja.
A. Keturkienė įspėja: jei arbūzo suvalgome labai daug, gali atsirasti viduriavimas, kilti pilvo pūtimas ir ypač, jei žarnyne neturime pakankamai gerųjų bakterijų.
Arbūzai turi natūralaus cukraus, bet perteklinis jo kiekis gali perkrauti kasą, tad arbūzą reikėtų valgyti ypač atsargiai tiems, kurių organizmas jau nesusidoroja su gliukoze taip, kaip turėtų.
„Žmonės, kurie reguliariai vartoja alkoholį, turėtų vengti daug arbūzo, nes didelis likopeno kiekis gali reaguoti su alkoholiu ir dar labiau padidinti riziką sukelti kepenų uždegimą. Per didelis oksidacinis stresas kepenims gali būti labai žalingas. Bet, žinoma, sveikiau apskritai vengti alkoholio“, – sako gydytoja A. Keturkienė.
Arbūze yra daug vandens, tad, jei jo vartosime per daug, su šlapimu galime pernelyg daug prarasti natrio. Pernelyg didelis vandens kiekis gali padidinti mūsų organizme kraujo tūrį, o tai gali sukelti kojų patinimą, inkstų perkrovą, skysčių kaupimąsi organizme ir kt.
„Arbūzuose yra kalio, magnio ir tai yra puiku, tačiau jei arbūzo mes suvalgysime per daug, mes galime pasididinti kalio kiekį, su kuriuo organizmas gali nespėti susitvarkyti ir taip gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų, – tvirtina gydytoja A. Keturkienė.
– Arbūzas yra tobulas, kai yra tinkamas laikas, kai jis yra prinokęs, jis didina mūsų gyvybinę energiją, bet jis yra vandeningas. Didelis kiekis vandens valgant arbūzą visada atskies virškinimo fermentų koncentraciją, tokiu būdu blogins virškinimo kokybę. Dėl to gali atsirasti pilvo pūtimas, skausmas.
Skrandyje yra labai stipri rūgštis ir ji yra skirta ne tik virškinimui, bet ir į mus patenkančių bakterijų, mus galimai sargdinančių, sunaikinimą. Labai daug suvalgydami arbūzo mes atskiedžiame ir šią stiprią rūgštį ir dėl to nesunaikiname į mus patenkančių bakterijų, vadinasi, nusilpus imunitetui mes galime susirgti.“
Žiedadulkėms alergiški žmonės turėtų atsargiau vartoti netinkamai nuplautą arbūzą, nes jiems gali pasireikšti burnos alergija, sindromas, odos alerginis bėrimas.
„Labai svarbu įsidėmėti: arbūzas visada turi būti valgomas tik vienas. Jame nėra kokio nors baltymo, riebalų, nėra priežasties jam būti susimaišiusiam su „rimtu“ maistu skrandyje. Užstrigęs skrandyje su kitu maistu, jis negali slinkti žemyn ir anksčiau nei kitas maistas pradeda fermentuotis, taip atsiranda dujos, formuojasi nevirškinimas“, – pabrėžia gydytoja A. Keturkienė.
Savaime suprantama, arbūzo geriau nevalgyti prieš miegą, nes teks dažnai vaikščioti į tualetą, dėl ko gali nukentėti miego kokybė.
Gydytoja sako, nors dauguma žmonių yra įpratę valgyti tik saldžias raudonas mėsingas dalis, sėklos ir balta žievės dalis taip pat yra valgomos. Sėklos skrudinamos, pagardinamos ir valgomos kaip užkandis, Azijos šalyse sumalamos į miltus ir naudojamos duonai.
Jei planuojame valgyti arbūzo žievę, tai reikia rinktis ekologiškus arbūzus. Pietų Amerikos kulinarijoje šio vaisiaus žievė marinuojama arba cukruojama, Kinijoje kepama ir troškinama.
Dar daugiau apie arbūzą galite sužinoti gydytojos paskaitoje:
