2019 metų pradžioje JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja turėjo iš viso apie 13 865 branduolinius ginklus, rodo skaičiavimai, paskelbti Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI).
Šis skaičius yra 600 branduolinių užtaisų mažiau, palyginus su padėtimi 2018 metų pradžioje.
Vis dėlto tuo pačiu metu visos branduolinių ginklų turinčios šalys savo arsenalus modernizavo, o Kinija, Indija ir Pakistanas juos taip pat didino.
„Pasaulyje yra mažiau ginklų, bet jie naujesni“, – naujienų agentūrai AFP sakė SIPRI branduolinių ginklų kontrolės programos direktorius Shannonas Kile'as, vienas iš ataskaitos autorių.
Pastaruoju metu stebėtą bendrą branduolinių ginklų skaičiaus mažėjimą labiausiai lėmė JAV ir Rusijos pastangos, bet šių dviejų šalių arsenalai vis dar sudaro daugiau kaip 90 proc. pasaulyje esančių branduolinių užtaisų.
Jų arsenalų mažinimas iš dalies susijęs su įsipareigojimais pagal naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį, pasirašytą 2010 metais ir numatančią JAV ir Rusijos dislokuojamų kovinių galvučių didžiausio skaičiaus apribojimu, taip pat su pasenusių Šaltojo karo laikų ginklų utilizavimu.
Tačiau START sutartis 2021-aisiais liausis galiojusi, ir tai, anot Sh. Kile'o, kelia nerimą, nes šiuo metus „nevyksta jokių rimtų diskusijų dėl jos pratęsimo“.
Ateinančiais metais Branduolinio ginklo neplatinimo sutarčiai (NPT), laikomai pasaulio branduolinės pusiausvyros kertiniu akmeniu, sukaks 50 metų..
Dabartinis branduolinių ginklų skaičius yra gerokai mažesnis nei Šaltojo karo pabaigoje 9-ame dešimtmetyje, kai pasaulyje buvo apie 70 tūkst. branduolinių kovinių galvučių.
Doktrinų pokyčiai
Sh. Kile'as sakė, kad pasiekta pažanga neturėtų būti nuvertinta, bet taip pat atkreipė dėmesį į kelias nerimą keliančias tendencijas, pavyzdžiui, branduolinių arsenalų didėjimą Indijoje ir Pakistane, taip pat didėjantį pavojų, kad koks nors įprastas konfliktas gali virsti branduoliniu.
Pastebima bendra „padidėjusio kliovimosi“ branduoliniais ginklais tendencija, kai keičiant strategines doktrinas, ypač Jungtinių Valstijų, branduolinei ginkluotei priskiriamas platesnis vaidmuo tiek karinėse operacijose, tiek plėtojant nacionalinio saugumo dialogą, pažymėjo Sh. Kile'as.
„Manau, tolstama nuo padėties, kurioje buvom prieš penkerius metus, kai pasaulio branduoliniai ginklai buvo marginalizuojami“, -aiškino jis.
Buvęs Jungtinių Tautų vadovas Ban Ki-moonas neseniai paragino branduolines galybes „rimtai imtis“ nusiginklavimo ir perspėjo, kad egzistuoja „labai reali rizika“, jog dešimtmečius dėtos pastangos stiprinti tarptautinę ginkluotę kontrolę gali žlugti, JAV pasitraukus iš sutarties dėl Irano branduolinės programos, anot jo, siunčiančios netinkamą signalą Šiaurės Korėjai.
Tarptautinės nusiginklavimo pastangos taip pat patyrė smūgį vasarį, kai Jungtinės Valstijos paskelbė pasitrauksiančios iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties ir paskatino Rusiją, kad ji taip pat įšaldanti įsipareigojimus pagal šį susitarimą.