Esu su negalia ir iš darbo išeinu savo noru. Darbdavys reikalauja atidirbti 14 darbo dienų (beveik 3 savaites). Ar šis terminas yra teisėtas ir ar gali būti trumpesnis? Taip pat, kokios išmokos išeinant iš darbo man priklauso?

Į DELFI skaitytojo laišką atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto lektorė, advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokatė Julija Viktorija Flis.

Tiek Jūsų klausimas, tiek kitų skaitytojų laiškai, pagaliau, mano, kaip advokatės, praktika patvirtina, kad vis dar aktualūs klausimai, susiję su darbuotojo teise nutraukti darbo sutartį. Dėl viešoje erdvėje pasirodančių straipsnių ir diskusijų darbuotojai žino galimas netinkamo kreipimosi dėl darbo sutarties nutraukimo pasekmes – tarkim, darbdavys, apsimetęs, kad negavo darbuotojo prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo, darbuotojo neatvykimą pažymi kaip pravaikštas ir atleidžia pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalį, t. y. kaip darbo drausmę pažeidusį asmenį (šiuo metu teisme nagrinėjame bylą būtent su tokia fabula).

Jūsų klausimas taip pat priminė vieną klientę, kuri, bedirbdama prekybos centre, susižalojo nugarą ir įgavo neįgalumą. Nors pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį moteris, įspėjusi darbdavį prieš tris darbo dienas, turėjo teisę nutraukti darbo sutartį ir gauti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, tačiau darbdavys, galimai, norėdamas „sutaupyti“ porą tūkstančių litų, atsisakė priimti moters prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo ir nutraukti sutartį. Įsikišus advokatei, situacija buvo išspręsta ir moteris gavo visus jai priklausančius pinigus.

Nors Darbo kodekso nuostatos, susijusios su darbo sutarties nutraukimu, nėra sudėtingos ir, paprastai, jas atmintinai žino daugelis darbuotojų, tačiau dėl darbdavių mėginimų „papiktnaudžiauti“ savo padėtimi, Darbo kodekso nuostatų taikymas darbuotojams sukelia nemažai klausimų. Panagrinėkime darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu.

Darbuotojo pareiškimu darbo sutartis gali būti nutraukta šiais atvejais: nesant svarbių priežasčių, esant svarbioms priežastims; dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių.

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu nesant svarbių priežasčių

Darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu nesant svarbių priežasčių reglamentuoja Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalis.

Julija Viktorija Flis
Darbuotojas turi teisę nutraukti tiek terminuotą, tiek neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų. Pažymėtina, kad 14 dienų terminas skaičiuojamas ne kalendorinėmis, o darbo dienomis.

Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio.

Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą – darbuotojo prašymas yra privalomas darbdaviui, todėl darbdavys negali atsisakyti įforminti darbo sutarties nutraukimo. Pasibaigus 14 darbo dienų terminui darbuotojas gali nebeatvykti į darbą, o darbdavys negali taikyti drausminės atsakomybės. Jei, visgi, darbuotojui neatvykus į darbą darbdavys pritaiko drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalį, darbuotojas gali kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo kaip drausminę nuobaudą neteisėtu ir pakeisti jo atleidimo pagrindą į nurodytą jo pateiktame prašyme.

Darbuotojas savo prašyme neprivalo nurodyti jokių priežasčių, dėl kurių jis nori nutraukti darbo sutartį. Svarbu, kad prašymas darbdaviui būtų įteiktas ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki darbo sutarties nutraukimo ir kad darbuotojas turėtų įrodymus, patvirtinančius prašymo įteikimo darbdaviui faktą (pavyzdžiui, darbuotojas, pateikdamas prašymą, visada ant savo kopijos turėtų gauti žymą apie jo prašymo gavimą ir gavimo datą). Jei darbuotojas numano, kad darbdavys gali imtis neteisėtų veiksmų (tarkim, neigti prašymo įteikimą), rekomenduotina prašymą įteikti per antstolį.

Darbuotojui, nutraukiančiam darbo sutartį paties prašymu nesant svarbių priežasčių, išeitinė išmoka nemokama, tačiau darbdavys privalo laikytis bendros atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos.

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu esant svarbioms priežastims

Darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu esant svarbioms priežastims reglamentuoja Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalis.

Šiuo pagrindu darbuotojas nutraukia sutartį savo pareiškimu, tačiau jo darbo sutarties nutraukimą lemia tam tikros svarbios priežastys, kurios turi būti nurodytos prašyme nutraukti darbo sutartį.

Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalis nurodo šias priežastis:

Pirma, darbuotojo liga arba neįgalumas, trukdantys darbuotojui tinkamai atlikti jo darbą. Kartu su prašymu darbuotojas turi pateikti darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kurioje turėtų būti nurodyta darbuotojo liga, jo neįgalumo pobūdis, kurie gali trukdyti darbuotojui atlikti darbą. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pateiktų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą. Užtenka pateikti darbdaviui, pavyzdžiui, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų komisijos išvadą;

Antra, svarbios priežastys, nurodytos kolektyvinėje sutartyje. Kiekvienu konkrečiu atveju reiktų vertinti įmonės kolektyvinę sutartį, nes įmonėje galiojančioje kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytos bet kokios priežastys, kurios turi būti laikomos svarbiomis ir kurioms esant darbuotojas įgytų teisę nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį;

Trečia, darbdavio įsipareigojimų nevykdymas. Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Darbuotojas, norėdamas nutraukti sutartį šiuo pagrindu, turėtų įsivertinti, ar šie pažeidimai yra esminiai, nuolatiniai, dažnai pasikartojantys;

Ketvirta, darbuotojas įgyja teisę į visą senatvės pensiją. Tačiau darbuotojas teise nutraukti sutartį negali pasinaudoti tuo atveju, jei įmonėje pradėjo dirbti jau turėdamas teisę į visą senatvės pensiją. Su prašymu darbuotojas darbdaviui privalo pateikti įrodymus, kad yra įgijęs teisę į pensiją.

Darbuotojas apie darbo sutarties nutraukimą esant svarbioms priežastims turi įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama dėl teisės į senatvės pensiją atsiradimo, taikomas keturiolikos darbo dienų terminas.

Darbuotojui, nutraukiančiam darbo sutartį paties prašymu esant svarbioms priežastims, mokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, taip pat darbdavys privalo laikytis bendros atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos.

Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių

Darbo sutarties nutraukimą dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių reglamentuoja Darbo kodekso 128 straipsnis.

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, jei:

pirma, darbuotojo darbo vietoje darbo nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutinius 12 mėnesių;

antra, jeigu darbuotojui daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis.

Apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojas privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 3 dienas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 3 dienų terminas skaičiuojamas ne darbo, o kalendorinėmis dienomis. Prašyme turi būti nurodyta, kuria aplinkybe darbuotojas, norėdamas nutraukti sutartį, remiasi.

Darbuotojui, nutraukiančiam darbo sutartį dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių, mokama jo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, taip pat darbdavys privalo laikytis bendros atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos.

Tikimės, kad šis trumputis komentaras padės Jums susigaudyti Darbo kodekso nuostatose ir apginti savo teises.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.