Įtarimai korupcija savivaldos politikų karjeros dažnai nežlugdo

Nuo 2008 metų Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų apsilankymo ir įtarimų dėl korupcijos sulaukė keturi Lietuvos miestų ir rajonų merai. O apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio nesulaukė nė vienas – greitu metu teismo verdiktą išgirsti turėtų tik Lazdijų meras Artūras Margelis. Tiesa, į pabaigą juda ir Trakų korupcijos byla, kuriai pamatus STT padėjo prieš daugiau nei ketverius metus.

Dauguma korupcijos bylose linksniuojamų politikų ir toliau dalyvauja savivaldybių valdyme ar netgi tebedirba tą patį darbą, kuriame sulaukė STT apsilankymo. Pavyzdžiui – tas pats A. Margelis.

Visiems penkiems kaltinamiesiems siūlo lygtinį laisvės atėmimą

Lazdijų korupcijos istorija tęsiasi jau daugiau kaip metus. Pernai gegužę STT agentai iškrėtė savivaldybę, užplombavo mero kabinetą. Pats meras A. Margelis tuo metu buvo susirgęs ir iš ligos patalo išsikrapštė gerokai vėliau. Įtarimai merui buvo pateikti tik liepos 12 d.

Praėjus daugiau kaip metams po STT kratų, A. Margelis sėkmingai tebedirba Lazdijų mero darbą. Darbo nepakeitė ir Gintautas Salatka – kartu su meru įtarimų sulaukęs Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius. Bendrovės „Lazdijų šiluma“ direktorius Virgaudas Šerėnas taip pat tebedirba toje pačioje vietoje.

Lazdijų korupcijos byla – vienintelė iš keturių bylų su buvusių ar esamų merų pavardėmis, kurioje netrukus turėtų būti paskelbtas nuosprendis.

„Marijampolės rajono apylinkės teisme rugsėjo 12 d. įvyko baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Teismas nuosprendį skelbs spalio 5 d.“, - DELFI teigė Kauno apygardos prokuratūros komunikacijos specialistė Vaida Kibirkštytė.

Tiesa, visiems penkiems Lazdijų korupcijos bylos kaltinamiesiems prokuroras siūlo skirti lygtines laisvės atėmimo bausmes. Jei teismas prokuroro siūlymą patenkins, nė vienas korupcijos skandalo herojus už grotų nekeliaus.

„Prokuroras paprašė tokių bausmių kaltinamiesiems: Vidmantui Pilviniui skirti 4 m. laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, A. Margeliui skirti 3 metus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, G. Salatkai skirti 1 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, V. Šerėnui skirti 1 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, Petrą Selilionį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą A. Selilionienės atsakomybėn dvejiems metams“, - siūlomas bausmes vardijo V. Kibirkštytė.

Iš vieno posto – į kitą

Šviežiausias tarp STT agentų vizito sulaukusių merų – buvęs Radviliškio rajono vadovas Antanas Čepononis. Jis kartu su administracijos direktoriumi Eugenijumi Pranevičiumi kaltinimų korupcija sulaukė praėjusių metų pabaigoje. Netrukus abu politikai neteko „valdiškų“ postų. Tiesa, trumpam.

Žiniasklaida šiemet birželį pranešė, kad E. Pranevičius tapo Radviliškio savivaldybės Ūkio skyriaus vedėju, o eksmeras A. Čepononis įsidarbino savivaldybės valdomoje įmonėje „Radviliškio šiluma“. Netrukus teismo sprendimu E. Pranevičius buvo nušalintas nuo pareigų savivaldybėje. Bet A. Čepononis tebedirba „Radviliškio šilumoje“: įmonės interneto svetainėje eksmerui priskiriamos kuklios rinkotyros specialisto pareigos.

A. Čepononis turi Radviliškio tarybos nario mandatą. Tačiau jam ir dar dviems korupcijos skandalo herojams – Aloyzui Juodžiui ir Gintarui Žilėnui – teismo sprendimu šie įgaliojimai sustabdyti. Tarybos posėdžiuose jie balsuoti negali, o posėdžių protokoluose mirga įrašai, kad šie trys politikai nedalyvauja „dėl pateisinamos priežasties“.

Generalinė prokuratūra DELFI informavo, jog A. Čepononio byla teismui dar neperduota. „Šiuo metu Šiaulių apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas. Prognozuoti, kada jis bus baigtas, dar negalime“, - DELFI sakė Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Rūta Dirsienė.

Įtarimai korupcija – ne kliūtis dirbti mero patarėju

Jau daugiau kaip ketverius metus tęsiasi Trakų korupcijos byla. 2008 m. įtarimų korupcija sulaukęs tuometis Trakų rajono meras Vytautas Petkevičius ir buvęs administracijos direktorius Leonardas Karnila šiuo metu sėkmingai dirba vietos taryboje, o tuometis vicemeras Saulius Raščiauskas dirba dabartinio mero Vinco Kapočiaus patarėju.

Visi trys politikai teisiami už kyšininkavimą. Tai jiems nekliudo ir toliau valdyti Trakus.

Kada bus baigta nagrinėti Trakų korupcijos byla, Generalinė prokuratūra neprognozuoja. „Tyrimą atliko STT Vilniaus valdyba, tyrimą organizavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Linas Kuprusevičius, byla nagrinėjama teisme“, - sakė R. Dirsienė.

Pasak jos, Trakų byla eina į pabaigą. „Byla yra baigiamosios stadijos, liko tik proceso dalyvių baigiamosios kalbos. Prokuroras savo kalbą pradės sakyti spalio 1 d.“, - sakė pašnekovė.

Č.Daugėlos bylinėjimasis su „kontrabandos karaliaus“ sūnumi išėjo į pirmą planą

STT stambiausią žuvį pagavo 2010 m. spalį. Beveik prieš dvejus metus įtarimų dėl korupcijos sulaukė tuometis Alytaus meras Česlovas Daugėla. Jis šiuo metu mina teismų slenksčius, tačiau, praėjus jau dvejiems metams po STT operacijos Alytuje, bylos pabaiga nekvepia. Č. Daugėla buvo pašalintas iš Socialdemokratų partijos ir nutolo nuo politikos. Vienintelis iš keturių STT įtarimų sulaukusių merų.

Nors Alytaus korupcijos byla tęsiasi gerokai ilgiau, nei Lazdijų, dar neaišku, kada Č. Daugėla išgirs nuosprendį.

„Č. Daugėlos byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Byloje nuosprendis dar nepriimtas. Vyksta įrodymų tyrimas“, - sakė Kauno apygardos prokuratūros atstovė V. Kibirkštytė.

Beje, buvęs Alytaus meras nekantriai laukia kito teismo sprendimo. Č. Daugėla siekia susigrąžinti namą ir 20 arų žemės prestižiniame Vilniaus rajone, prie pat Turniškių, iš „kontrabandos karaliumi“ tituluojamo Viliaus Karaliaus sūnaus Edgaro. Pastarasis prokurorų kaltinamas neteisėtu praturtėjimu.

Kuomet teismui buvo perduota buvusio Alytaus mero byla, kaltinimų sulaukė ir būrys Dzūkijos sostinės valdininkų. Daugelis jų tebedirba tose pačiose pareigose. O buvęs Alytaus tarybos sekretorius Dobilas Kurtinaitis pernai paskirtas vicemeru. Tiesa, šių metų gegužę, surengus interpeliaciją, jis šio posto neteko.

R.Juozapavičius: bėdas su teisėsauga politikai paverčia privalumais

Buvęs „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys Rytis Juozapavičius DELFI teigė, jog keturių merų istorijos atspindi bendrą politinę tendenciją: politikai savo bėdas su teisėsauga vadina susidorojimu, o rinkėjams tokios politikų biografijos detalės nelabai terūpi.

„Vilniaus meras Artūras Zuokas yra oficialiai teistas už bandymą papirkti. Bet tai visiškai nesukliudė pelnyti rinkėjų simpatijas, būti vėl išrinktam ir toliau sėkmingai dalyvauti politiniame gyvenime. Arba ponas Viktoras Uspaskichas. Tebeteisiamas. Ir pats jis ne sykį yra kalbėjęs apie teisėsaugininkų sąmokslus. Pasižiūrėjus į politikų retoriką aiškiai matai, kad kai jie sulaukia įtarimų, jie iškart sako, kad tai yra teisėsaugos sąmokslas. (...) Taip jau yra Lietuvoje, kad tai mažai ką reiškia. Keista situacija, kad tas faktas, jog žmogus buvo teisėsaugos įstaigų „klientas“, Lietuvos politiniame kontekste yra taip apžaidžiamas, pateikiamas, kad čia nieko ypatingo“, - kalbėjo R. Juozapavičius.

Pasak jo, politiko prisipažinimas nusižengus etikai ar, juo labiau, įstatymui Lietuvoje yra Raudonosios knygos vertas reiškinys.

„Kaip ir blogas tonas yra pripažinti – gal negražiai pasielgiau, gal suklydau. Visi absoliučiai įsitikinę savo teisumu. Viskas, ką jie darė, buvo super, tiktai teisėsaugininkų sąmokslas. Niekas nekaltas – taip išeina“, - ironizavo R. Juozapavičius.

Teismų praktika, anot pašnekovo, yra atskira istorija. Esą teismuose korupcija dažnai sumenksta iki mažareikšmio pažeidimo ar išteisinamojo nuosprendžio.

„Puikų tyrimą yra atlikę Teisės instituto ekspertai. Jie paėmė korupcijos bylas teismuose ir jas išanalizavo kaip teisininkai. Jų akimis, teismuose įvykdavo keisčiausių, mistiškų dalykų. Pavyzdžiui, jeigu kelių policininkui duodamas kyšis tokiu būdu, kai banknotas paliekamas ant policijos automobilio užpakalinės sėdynės, teisme policininkas sugeba paaiškinti, kad nematė to palikto banknoto, o paleido tiesiog, nes norėjo paleisti. Ir teismas patikėdavo tokiais dalykais. Arba korupcija įtariama muitininkė kaltinama uždėjusi antspaudus ant dokumento asmens, kuris papirko ją, o teismas priima paaiškinimą, kad jinai tą antspaudą buvo palikusi ir kažkas kitas galėjo uždėti“, - prisiminė R. Juozapavičius.

Anot jo, buvo ne vienas teismo sprendimas, po kurio piršosi mintis, jog įstatymai ne visiems Lietuvos piliečiams galioja vienodai. „Korupciniai nusikaltimai yra subtilūs nusikaltimai. Dažniausiai jais kaltinami žmonės, kurie turi vienokią ar kitokią galią. Ir kažkaip nelabai sekasi tuos nusikaltimus įrodyti. Pats su žvake nestovėjau tuose teismuose, bet faktas yra toks, kad labai sunkiai sekasi įrodyti“, - reziumavo R. Juozapavičius.