„Kai pradėjau mokyti, jau tada buvo sustiprintos chemijos pamokos, po 5 per savaitę. Bet nebuvo vadovėlių. Teko pačiai parašyti vadovėlį su spausdinimo mašinėle, ranka piešti piešinukus“, – šypsodamasi savo parašytus vadovėlius varto Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje dirbanti chemijos mokytoja Janė Liutkienė.

Vis dažniau mokiniai susidomi chemija

Chemijos mokytoja juokauja, kad tiek metų jau dirba mokykloje, jog pagal naują Darbo kodeksą galėtų eiti į pensiją. Tačiau net mokykloje praleidus daugybę metų noras sudominti ir mokyti mokinius nedingsta. Pirmasis J. Liutkienės mokinio tarptautinis laimėjimas buvo dar 1988 metais. O štai 2017 metais net 8 jos mokinių darbai konkuravo nacionaliniame tiriamųjų gamtos mokslų darbų konkurse „Mūsų eksperimentas“ ir laimėjo prizines vietas.

„Kai pradėjau mokytojauti, dar nebuvo kompiuterių. Aš visą laiką dirbau tokiomis sąlygomis, kurias turėjau, bet visada darydavome eksperimentus“, – pasakoja J. Liutkienė. Šiandien mokykla, kurioje ji dirba, garsėja ne tik itin pažangiais ir gabiais mokiniais, bet ir modernia chemijos bei biotechnologijų laboratorija.

Mokytoja palygino sovietmečio mokyklas su dabartinėmis
© DELFI / Karolina Pansevič

J. Liutkienės mokiniai neneigia – modernios technologijos tikrai padeda labiau juos sudominti. „Mokymasis nėra kančia, o įdomus procesas“, – teigia dvyliktokė Rosvita.

Per visus J. Liutkienės mokymo metus pasikeitė ne tik mokykloje esančios priemonės, bet ir pats dėstymo būdas.

„Tarybiniais laikais išaiškindavau pamoką, prie lentos apklausdavau kelis vaikus ir dar jie visi spėja padaryti privalomus uždavinius. Dabar mokymas yra pasikeitęs. Mes dabar einame per probleminį mokymą, mokome mokytis, nebėra to kalimo. Mokymo mokytis kompetencija yra kompetencijų karalienė. Nes ji apima ir komunikavimą, ir informacijos valdymą, ir apima strategijų mokymosi valdymą, ir tą patyriminį valdymą, ir reflektavimą. Dirbant ties šita kompetencija reikia vaikus mokyti skaityti. Juk kol žmonės skaito knygas, tol civilizacija nežlugs. Ir kai vaikai mokosi teorinių dalykų, laikas yra išnaudojamas kitaip. Vaikai tampa kūrybiškesnėmis asmenybėmis.

Tada mes buvome „siauresni“, nes buvo labai daug suvaržymų sovietmečiu. Buvome uždaryti ne tik valstybėje, bet ir elgesyje, ir mąstyme. Dabar jaunimas žymiai laisvesnis“, – pastebi mokytoja.

Tačiau pokyčiai mokymo srityje neatėjo taip greitai. J. Liutkienė pamena, kad dar prieš 10 metų mokykla neturėjo jokios laboratorijos, o sustiprintos chemijos pamokas rinkdavosi gal tik du mokiniai. „Dirbau labai prabangiai – su dviem vaikais visus metus“, – prisimindama šypsosi J. Liutkienė.

Šiandieną mokytoja savo pamokose stengiasi taikyti tarpdalykinę integraciją, nes esą be jos neįmanoma išmokti chemijos. „Analizuojant bet kokį reiškinį reikalingas ir holistinis ir atomistinis požiūris. Jeigu žmogus žiūri plokščiai arba linijiniu būdu, jo mąstymas yra siauras. Reikalingas visuminis požiūris, kurį sukuria visų sričių mokymasis.

Aš suprantu, kad matematika gali apsieiti be gamtos mokslų, kad lietuvių kalba gali apsieiti be gamtos mokslų, bet gamtos mokslai negali apsieiti be kalbos, be matematikos, be fizikos, be menų“, – teigia pašnekovė.

Mokytoja palygino sovietmečio mokyklas su dabartinėmis
© DELFI / Karolina Pansevič

Anot jos, žmonės turi mokytis gamtos mokslų ir socialinių mokslų. „Istorija tai yra socialiniai dėsniai, kurie kuria sąlygas mums gyventi. Kokius įstatymus susikūrėm, tokį patogumą mes ir turime. Gamtos mokslai yra tai, kas nepriklauso nuo mūsų, mes galime tik prisitaikyti ir juos išmanyti. O kalba, matematika, ekonomika – tai yra priemonės viskam valdyti“, – tikina J. Liutkienė.

Naudojasi kokybiška laboratorija

Modernia laboratorija Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija džiaugiasi dar tik 6 metus. Mokiniai tikina, kad ji visada prieinama ir yra visos reikalingos priemonės. „Kažkada labai populiaru buvo virtualios laboratorijos, buvo kuriamos programos. Bandėm mes su mokiniais keisti įprastus bandymus į virtualius. Mokiniai kategoriškai atsisakė tai daryti. Realus tyrimas yra žymiai vertingesnis, naudingesnis. Be chemijos priemonių turime ir visą biotechnologijų komplektą. Mokiniai turi labai geras sąlygas dirbti“, – giriasi J. Liutkienė.

Tačiau ar moderni laboratorija tikrai įtraukia ir paskatina mokinius? J. Liutkienė teigia, kad visada bus mokinių grupių, kurios domisi, kurios giliai mokosi ir jiems įdomu. „Yra pareigingi mokiniai, kurie išvis visada gerai mokosi, yra tie, kurie domisi gamtos mokslais. Yra ir grupelės mokinių, kuriems mokytis neįdomu. Taip buvo prieš 20 metų, prieš 10 metų ir dabar taip yra“, – pastebi J. Liutkienė.

Mokytoja palygino sovietmečio mokyklas su dabartinėmis
© DELFI / Karolina Pansevič

Tačiau tai, kad mokiniams neįdomu, nereiškia, kad darbas laboratorijoje jiems nenaudingas. Būtent dirbant grupinį darbą laboratorijoje gali atsiskleisti tokių mokinių kūrybinis mąstymas ir lyderystės įgūdžiai. „Dabartinės sąlygos leidžia vaikams mokytis žymiai patogiau ir žymiai įdomiau“, – sako chemijos mokytoja. Tačiau toks mokymasis esą gali būti ir labai sudėtingas. Kartais norint įdiegti naujas priemones, tenka skaityti instrukcijas kinų kalba.

Atliekami eksperimentai padeda pasirinkti profesiją

Vienas iš J. Liutkienės mokinių yra Šarūnas. Jis pernai metais laimėjo pirmą vietą „Mūsų eksperimentas“ konkurse. Išgirdus jo atlikto darbo pavadinimą belieka tik kelis kartus pamirksėti – Lietuvoje šios srities specialistų tik vienetai. „Mano darbas buvo apie invazinio klevo ir vietinių medžių rūšių lapų nuokritų įtaką pirmuonių įvairovei ir gausumui“, – gana droviai sako dvyliktokas.

Esą toks darbas padėjo vaikinui labiau suprasti, ką jis norėtų studijuoti universitete. „Šis darbas iš tikrųjų daug ko mane išmokė bei atskleidė tam tikrus dalykus, kuriuos norėčiau ir toliau galbūt net pakartoti. Darbas reikalavo daug kantrybės, daug laiko. Ir netgi po metų laiko kažkaip pats stebiuosi, iš kur tiek turėjau kantrybės“, – šypsosi Šarūnas.

Mokytoja palygino sovietmečio mokyklas su dabartinėmis
© DELFI / Karolina Pansevič

Puikiai įvertintas darbas padėjo Šarūnui pelnyti ne tik pirmą vietą, bet ir prizą – kelionę į Gdansko mokslo centrą „Experyment“. Šių metų konkurso „Mūsų eksperimentas“ nugalėtojai keliaus į Suomiją, į garsų mokslo centrą Helsinkyje. Laimėtojai paaiškės gegužės viduryje.

Kad tiriamoji veikla mokyklose vyktų aktyviau, šiais ir ateinančiais mokslo metais daugiau kaip 700 šalies mokyklų Švietimo ir mokslo ministerija aprūpins naujomis gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonėmis. Joms skirta beveik 7 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų investicijų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Atsinaujino kalbos apie investicijas į žilvičius: aukso kalnai ar lipimas ant to pačio grėblio (10)

Apie trečdalį išaugusios biokuro kainos kursto energetinių gluosnių augintojų entuziazmą....

Maistas darželiuose ir mokyklose nuo rugsėjo keisis radikaliai: ar jūsų vaikas tam pasiruošęs? (258)

Mokyklose ir darželiuose nuo rugsėjo – nemažai pasikeitimų, tarp jų ir maitinimo srityje.

Po Putino linksmybių vestuvėse – pasipiktinimas: ji net nesuvokia, kad ja pasinaudojo (1)

Birželio pradžioje Vienoje viešėjusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Austrijos užsienio...

„Greitų ir įsiutusių“ scenarijus Lietuvos keliuose – pareigūnams įkliuvo šimtai „skraiduolių“ (44)

Šventinė savaitė Kelių policijos pareigūnams buvo darbinga – vienas po kito į jų akiratį...

Ūkininkai: jei nebus mokestinių lengvatų, streikuosime (53)

Ūkininkai, motyvuodami, kad dėl antrus metus iš eilės užklumpančių stichinių nelaimių...

Adomaitis ieško paskutinio naujoko, kuris nestabdytų Echodo progreso (2)

Pasiruošimą artėjančiam sezonui pradėjusį Vilniaus „Rytą“ artimiausiu metu turėtų...

Orai: įspėja dėl perkūnijos, stipraus vėjo ir karščių (11)

Pirmadienį vietomis Lietuvoje galima perkūnija, stiprus vėjas, vyraus aukšta temperatūra,...

Ali ir Patricija Gadžijevai laukia šeimos pagausėjimo (3)

Žinomas konditeris su žmona laukia šeimos pagausėjimo. Žinoma pora apie tai pranešė...

Netikros aukštosios mokyklos vilioja studentus valstybės nepripažįstamais bakalauro ir magistro diplomais (151)

Įstaigos pavadinime – užuomina į aukštąjį mokslą, žadami bakalauro ir magistro diplomai...