Po pirmojo trišalio susitikimo raundo R. T. Erdoganas kalbėjosi su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'u Micheliu.
Ch. Michelis tviteryje parašė, kad buvo „geras susitikimas“, ir pridūrė, kad jiedu „išnagrinėjo ateities galimybes į pirmą planą grąžinti ES ir Turkijos bendradarbiavimą bei sustiprinti mūsų santykius“.
Po to buvo nuspręsta dar kartą surengti trišalį susitikimą. Laukiama pranešimų apie derybų rezultatus.
Pranešė sprendimą
Galiausiai NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pranešė, kad turėjo konstruktyvų pokalbį su Turkijos lyderiais, o R. T. Erdoganas pažadėjo inicijuoti Švedijos narystės ratifikavimo procedūrą.
„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad prezidentas Erdoganas pažadėjo judėti į priekį su aljanso plėtros dokumentais dėl Švedijos – juos pateikti Generalinei Asamblėjai kaip įmanoma greičiau ir dirbti kartu su Asamblėja, kad būtų užtikrintas ratifikavimas“, – sakė aljanso vadovas.
Jis akcentavo, kad bendrame pareiškime toliau numatyta tęsti kovą su terorizmu, užtikrinti Turkijos ir viso NATO saugumą. J. Stoltenbergas paminėjo pokyčius, kuriuos įgyvendino Švedija.
„Švedijos pastangos kovoti su terorizmu tęsis ir po plėtros“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Jo teigimu, NATO plėtra – Madrido viršūnių susitikimo tąsa, kartu numatant konkrečius abiejų šalių tolesnius žingsnius.
„Tai – istorinė diena, nes turime aiškų Turkijos įsipareigojimą pateikti ir užtikrinti šio klausimo ratifikavimą. Tai taip pat istorinis sprendimas, nes Švedija labai aiškiai įsipareigojo toliau dirbti kovojant su terorizmu, dirbant su Turkija, o NATO pranešė, ką toliau darys kovoje su terorizmu ir saugumo srityje, kai kalbame apie investicijas bei karinę įrangą“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
NATO gen. sekretorius taip pat sakė esąs tikras, kad netrukus aljanso plėtrą ratifikuos ir iki šiol to nepadariusi Vengrija.
Paskelbtame pranešime reiškiamas šalių įsipareigojimas laikytis principo, kad sąjungininkėms neturėtų būti jokių apribojimų, kliūčių ar sankcijų prekybai gynybos srityje ir investicijoms. Žadama dėti pastangas, kad tokios kliūtys būtų pašalintos.
Pranešime taip pat teigiama, jog Turkija ir Švedija sieks kuo labiau išnaudoti galimybes didinti dvišalę prekybą ir investicijas, o Švedija aktyviai rems pastangas atgaivinti Turkijos stojimo į ES procesą, įskaitant ES ir Turkijos muitų sąjungos modernizavimą ir vizų režimo liberalizavimą.
Įtampos buvo daug
Švedija ne kartą kartojo jau įgyvendinusi jai keliamus reikalavimus, tą pirmadienį spaudos konferencijoje pakartojo ir J. Stoltenbergas, tačiau likusias įtampas bus bandoma numalšinti šiame susitikime.
Generalinis sekretorius spaudos konferencijoje priminė, kad pastaruoju metu buvo susitikęs su Turkijos lyderiu R. T. Erdoganu, taip pat praėjusią savaitę Briuselyje diskutavo ir su Švedijos premjeru U. Kristerssonu.
„Vis dar įmanoma sulaukti teigiamų signalų šio viršūnių susitikimo metu. Turime išnaudoti visą šį impulsą, visą progresą“, – sakė J. Stoltenbergas.
Konferencijoje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda gyrė generalinio sekretoriaus dedamas pastangas vesti derybas tarp Švedijos ir Turkijos. Pasak jo, Ankaros keltus reikalavimus Stokholmas vertino atidžiai ir stengėsi atliepti.
Tačiau, pabrėžė šalies vadovas, svarbu, kad „reikalavimų sąrašas būtų baigtinis“ ir stojimo procesai nebūtų užvilkinti.
„Man atrodo, kad iki šiol derybos tarp Turkijos ir Švedijos vyko labai konstruktyviai“, – po dvišalio susitikimo su J. Stoltenbergu sakė G. Nausėda,
„Tik svarbu, kad šis reikalavimų sąrašas būtų baigtinis ir kad įgyvendinus tuos reikalavimus, neatsirastų vis nauji ir nauji – kai atsiranda ir abejonių, ar įmanoma to tikslo pasiekti“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Labai daug vilčių dedu į šiandieną įvyksiantį trišalį susitikimą, kuriame galbūt ir paaiškės tam tikri aspektai, kurie leis mums turėti daugiau optimizmo dėl Švedijos narystės“, – pridūrė G. Nausėda.
Iš visų Aljanso narių kol kas tik Turkija ir Vengrija neratifikavo Švedijos narystės NATO. Ir nors jau kelis mėnesius Ankarai ir Budapeštai aidi raginimai ir net taikomas diplomatinis spaudimas pakeisti savo poziciją, įtemptas žaidimas tęsiasi.
Ir nors po tokio audringų reakcijų sukėlusio akibrokšto Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas patikino, kad jis neprieštarauja Švedijos narystei, o vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pridūrė, kad jo šalis nedels su sprendimu bei leido suprasti, kad balsavimą dėl narystės ratifikavimo Vengrijos parlamente galima surengti per 48 val. nuo V. Orbano teigiamo sprendimo, viskas esą susiję su Turkija.
Prieš pat išvykdamas į Vilnių Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį netikėtai pareiškė, kad pritars Švedijos stojimui į NATO, jei Europos Sąjunga (ES) atnaujins jau kurį laiką įstrigusias derybas dėl jo šalies narystės Bendrijoje.
„Iš pradžių atverkite kelią Turkijos narystei ES, o tada mes atversime kelią Švedijai, lygiai taip pat kaip atvėrėme jį Suomijai“, – prieš išvykdamas į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje tvirtino R. T. Erdoganas.
Turkijai kandidatės į ES statusas buvo suteiktas dar 1999 m., tačiau dėl įstrigusių reform ačioje Turkijoje, šios šalies ir daugelio ES narių nenoro pakeisti situaciją Turkijos narystės Bendrijoje klausimas jau kurį laiką neoficialiai vadinamas mirusiu.
Plačiau apie susiklosčiusią situaciją galite skaityti čia.
