Kaip teigia „Kitchen Ideas“ įkūrėjas, šefas ir Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos prezidentas Lukas Semeževičius, šiais laikais vakarėlis gamtoje jau nebeturėtų vykti be dešrelių.
Pasak pašnekovo, dešrelių būna įvairių rūšių, todėl kiekvienas gali rinktis pagal savo skonį. Įprastai tai būna virtos, rūkytos arba šviežios dešrelės, o šiais metais yra pristatyta ir visiška naujiena – dešrelės, kurios neturi apvalkalo. Tai dešrelės, kurių įprastinis apvalkas pakeičiamas iš jūrų dumblių išgaunama medžiaga, leidžiančia produktui išlaikyti įprastą formą ir puikų skonį. Tradicinių šviežios mėsos dešrelių apvalkalas yra specifinio skonio, sunkiai kramtomas ir virškinamas. Nesant apvalkalo neužgožiamas šviežios mėsos skonis, naujųjų dešrelių nereikia lupti, todėl ypač tinka vaikams, be to, augalinė medžiaga yra palankesnė sveikatai.
Kaip pasakoja L. Semeževičius, ankstyvosios dešrelės pasižymėdavo būtent subproduktų gausa, tačiau palaipsniui jų buvo atsisakoma arba mažinamas kiekis, paliekant daugiausia tik maltą mėsą. Pradėjus naudoti pramoninę techniką buvo galima pagaminti ne tik maltos šviežios mėsos dešreles, tačiau ir prieniškas, kurios pasižymi puria konsistencija.
Paklaustas, ar Lietuvoje turime kokių nors specifinių, tik mūsų šalyje gaminamų dešrelių, pašnekovas teigė, kad visgi Europoje dešrelių guru išlieka vokiečiai, o lietuviai kaip Lietuvos kultūriniu paveldu galėtų didžiuotis nebent kraujiniais vėdarais.
Kokias dešreles galima kepti ant laužo?
„Ant laužo geriausiai kepti šviežias mėsos dešreles. Jos pasižymi labai dideliu sultingumu ir intensyviu skoniu. Dešreles rekomenduočiau kepti vidutinėje temperatūroje, kad jos palaipsniui sušiltų ir iškeptų, o per tą laiką apskrustų apvalkalas“, – patarimais dalijasi profesionalus kepėjas.
Taip pat jis pabrėžė, kad ant žarijų negalima kepti produktų, kurių sudėtyje yra nitritinės druskos.
Kaip DELFI yra paaiškinusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė, dešrelės skirstomos pagal apdorojimo būdą – vienos yra tik virtos, kitos – virtos kepamosios.
„Kepti skirtos tik pastarosios. Pagal mūsų teisės aktus, jei ant pakuotės rašoma, kad dešreles galima kepti, jų sudėtyje negali būti nitritinės druskos. Nitratams atsidūrus aukštoje – nuo 110 laipsnių temperatūroje, o kepimo temperatūra visada yra tokia arba aukštesnė, susidaro tam tikri toksiški junginiai – nitrozaminai. Jie kenkia žmogaus sveikatai, tai – kancerogenai. Žinoma, dešrelėse jų gali būti labai nedaug, bet tai vis tiek yra rizika. Nitrozaminai gali paveikti skrandį, virškinimo sistemą, kepenis, inkstus, paskatinti piktybinių navikų atsiradimą. Todėl moksliškai įrodyta, kad negalima kepti gaminių su nitritais“, – pabrėžia pašnekovė.
Anot V. Septilkienės, vartotojai labai dažnai kepa rūkytas dešreles, tačiau jos yra skirtos valgyti šaltos, ne keptos. Jos teigimu, kepamos dešrelės gali būti skirtingos – ir iš vištienos, ir iš kiaulienos, su skirtingomis pridėtinėmis dalimis, svarbu – kad be nitritų.
Barbekiu eksperto teigimu, lietuviai mėgsta visų tipų dešreles. „Vaikams labiau pasirenkamos virtos arba kitaip dar vadinamos pieniškos dešrelės, vyrai gamtoje mėgsta kepti ir rūkytas vadinamas medžiotojų dešrelėmis. Šviežias mėsos dešreles vartojame dažniausiai keptas ant keptuvės, o kai kurie jas tiesiog verda. Atsiradus naujai rūšiai – dešrelėms be apvalkavo – drąsiai siūlau jas išbandyti savo griliuose“, – pasakoja L. Semeževičius.
Paklaustas patarimo, kaip išsirinkti iš gausos dešrelių, nuo kurių lūžta parduotuvių lentynos, Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos prezidentas patarė rinktis pagal norimą žaliavą: kiauliena, jautiena, vištiena. „Ar mėgstate klasikinį skonį, ar skonines, tokias kaip pagardintas pomidorais. Renkantis dešreles, reikėtų atsižvelgti ir į sudėtį, ieškoti kuo gausesnio mėsos kiekio“, – sakė jis.
Jo teigimu, sveikiausios dešrelės yra šviežios mėsos, nes ši mėsa yra praėjusi mažiau procesų ir jos sudėtis švaresnė.
L. Semeževičius nurodo, kad dešreles galima valgyti su viskuo, nes dažniausiai dešrelės turi subtilų, tačiau universalų skonį. „Valgymo įpročiai kinta su vieta, kurioje gyvename: bulvės, troškinti kopūstai ar tiesiog duona“, – sako pašnekovas.
