„Geriausias patarimas, manau, būtų visada prieš prisiimant įsipareigojimus, gerai įvertinti savo finansines galimybes juos įvykdyti, elgtis taip, kad savo veikimu arba neveikimu nepadarytumėte žalos kitiems – tuomet nereiks bijoti antstolių, nekils grėsmė, kad prarasite šeimos būstą ir pan., – pataria advokatas. – Bet jeigu jau taip atsitikto, kad tapote skolingas ir nebegalite vykdyti įsipareigojimų, siūlau bendrauti su antstoliu, bandyti tartis su kreditoriumi taikiai dėl skolos išdėstymo, skolos mokėjimo atidėjimo, dalinių mokėjimų. O jeigu skolingas tapo sutuoktinis – bet kokiu atveju sudaryti povedybinę sutartį, kad bent vieno sutuoktinio gaunamos pajamos būtų apsaugotos nuo priverstinio skolos išieškojimo.“
Paprašytas pakomentuoti, kokių nemalonumų galima sulaukti tokiose situacijose, L. Kontrimas pasidalijo bauginančiais scenarijais iš savo klientų patirties, o kartu – ir patarimais, kaip būtų geriausia tokias problemas spręsti.
– Po santuokos įgyjamas turtas pagal įstatymus yra bendras, o ar su skolomis galioja ta pati tvarka, t. y. jei vienas sutuoktinis kam nors įsiskolina, už šias skolas atsakomybę turi prisiimti abu sutuoktiniai?
– Ne visais atvejais santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendru. Kuomet turtas yra įgytas vieno sutuoktinio vardu jam turtą paveldėjus, gavus kaip dovaną, kada įsigytas iš asmeninių lėšų kitam sutuoktiniui aiškiai išreiškus valią, kad turtas būtų įgyjamas asmeninės nuosavybės teise, toks turtas vis vien laikomas asmeniniu vieno sutuoktinio turtu. Iš asmeninės nuosavybės kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.
Taip pat ir santuokos metu atsiradusios prievolės (skolos) ne visais atvejais yra bendros arba solidarios. Įstatymas numato, kad bendros šeimos skolos pripažįstamos tos, kurios yra atsiradusios iš bendro turto, pavyzdžiui, komunaliniai mokesčiai už šeimos būstą, skola už bendro turto remontą ir pan., arba skolos, atsiradusios iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos ūkį, užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Įvairios vartojimo paskolos, paskolos šeimos būstui įsigyti paprastai yra laikomos bendromis. Tačiau kiekvienas sutuoktinis turi teisę įrodinėti, kad prievolė, pavyzdžiui, vartojimo paskola, yra asmeninė kito sutuoktinio prievolė, kadangi kaip paskola gautos lėšos nebuvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, sutuoktinis apie sudarytas sutartis nieko nežinojo ir sutikimo nedavė.
Asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis yra pripažįstamos visos kitos jo prievolės, kurios buvo įgytos tiek santuokos metu, tiek iki santuokos sudarymo. Šios skolos gali būti susijusios su padarytais administraciniais nusižengimais ar nusikaltimais, su prisiimtais įsipareigojimais įsigyjant asmeninę nuosavybę, su prievolės teikti išlaikymą nevykdymu ir kt.
– Iš kokio turto paprastai išieškomos sutuoktinių skolos? Ar yra vis tik galimybė vieno iš sutuoktinio skolas padengti iš kito sutuoktinio algos, nekilnojamojo ar kito turto?
– Bendros šeimos skolos pirmiausia išieškomos iš bendro šeimos turto ir tik nesant tokio turto arba jo esant nepakankamai, išieškojimas gali būti nukreipiamas į sutuoktinio asmeninį turtą. Bendru turtu yra laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu; taip pat – pajamos, gautos iš asmeninės nuosavybės, pavyzdžiui, turto, kuris yra vieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nuomos; pajamos, gautos iš sutuoktinio(-ių) veiklos, įmonės ir iš kitokio verslo; pajamos, gautos iš sutuoktinio ar vieno iš jų darbinės ar intelektinės veiklos; dividendai, pensijos, pašalpos bei kitos išmokos.
Jeigu skoloje yra tik vienas sutuoktinis, tuomet jo skolos gali būti išieškomos tik iš šiam sutuoktiniui priklausančios bendro turto dalies. Įstatyme yra nustatyta prezumpcija, kad kiekvieno iš sutuoktinių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, todėl vieno iš sutuoktinio skolos gali būti ieškomos tik iš ½ dalies bendro turto. Išieškojimas iš bendro turto yra galimas tik tuomet, kada sutuoktinai bendru susitarimu nusistato turto dalis arba jeigu turto dalis nustato teismas, pagal vieno iš sutuoktinio arba kreditoriaus pareiškimą.
Kaip jau minėjau, bendru turtu pripažįstamos ir vieno iš sutuoktinio ar bendrai gaunamos pajamos iš darbinės, intelektinės veiklos ar net pensijos. Todėl labai dažnos situacijos, kuomet nustatoma, kad skolingam sutuoktiniui priklauso ½ dalis kito sutuoktinio gaunamų pajamų ir iš šių pajamų išieškomos jo skolos.
– Pasidalinkite, prašau, pavyzdžiais iš praktikos, kokių bėdų dažniausiai kyla būtent dėl šios bėdos – vieno iš sutuoktinio prisidarytų skolų? Kokie didžiausi galimi nemalonumai gresia?
– Daugiausia bėdų šeimoms kyla tuomet, kada vieno sutuoktinio skolos yra išieškomos iš bendro šeimos būsto dalies ar kito bendro turto. Nors paprastai tokiais atvejais išieškoma iš ½ dalies bendro turto, kas reiškia, kad tam tikra dalis turto yra išsaugoma, tačiau pabandykit įsivaizduoti tokį atvejį. Pavyzdžiui, jeigu šeimos būstas, yra vieno arba dviejų kambarių butas, tokiu atveju ½ dalį šio buto pardavus iš varžytinių, tokio šeimos būsto naudojimas tampa apsunkintas, nes visus buto valdymo ir naudojimo klausimus reikia spręsti su bendraturčiais, o tai taip pat sąlygoja nemažai ginčų, kurie dažnu atveju persikelia ir į teismą. Taip pat gali susiklostyti situacijos, kuomet iš varžytinių parduodamas visas turtas (tais atvejais, kuomet ½ dalies turto parduoti nėra galimybės dėl turto specifiškumo arba gaunamos pajamos už turto dalį būtų neproporcingai mažos), o nesančiam skoloje sutuoktiniui yra išmokama ½ dalis gautų už parduotą turtą lėšų. Tokiais atvejais šeimos būstas yra prarandamas, o gautos kompensacijos nepakanka kitam būstui įsigyti.
Dažni ir tokie atvejai, kuomet santuokos metu iš valstybės yra įsigyjamas žemės sklypas arba jo dalis, skirtas vienam sutuoktiniui priklausantiems statiniams eksploatuoti. Tokiais atvejais pastatai yra laikomi asmenine nuosavybe, o žemė sklypas – bendras. Areštavus žemės sklypą, išieškant vieno sutuoktinio skolas, viso turto, t. y. žemės sklypo ir statinių, pardavimas tampa komplikuotas, net ir norint parduoti tik pastatus, nes tokiais atvejais turi būti išspręstas žemės sklypo, esančio po pastatais, naudojimo klausimas, o esant areštui, bendru sutarimu to padaryti nepavyks.
Taip pat daug nemalonumų gali būti tais atvejais, kuomet antstolis nukreipia išieškojimą į kito sutuoktinio gaunamas pajamas, t. y. darbo užmokestį, ypač tuomet, kai sutuoktiniai faktiškai kartu nebegyvena, tačiau santuokos oficialiai nėra nutraukę. Tokiais atvejais ne tik nesančio skoloje sutuoktinio darbo užmokesčio dalis yra panaudojama skoloms padengti, sumažėja tokio sutuoktinio realiai gaunamos pajamos, tačiau antstolis kreipiasi tiesiai į darbdavį nurodydamas, kad neskolingo sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio dalis būtų pervedama tiesiogiai antstoliui, kas taip pat gali turėti įtakos tokio darbuotojo reputacijai.
– Kaip geriausia apsisaugoti nuo tokių scenarijų, t. y. nuo galimų sutuoktinio skolų? Kokie galimi variantai?
– Įstatymas sutuoktiniams numato galimybę susitarti dėl santuokos metu įgyto turto teisinio rėžimo sudarant vedybinę sutartį. Vedybinėje sutartyje, kuri gali būti sudaroma tiek iki santuokos (ikivedybinė sutartis), tiek po santuokos sudarymo (povedybinė sutartis), be kitų sąlygų, galima susitarti, koks turtas bus bendras, o koks turtas bus asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Vedybinė sutartis gali būti sudaroma tik pas notarą. Kaip jau minėjau, vieno sutuoktinio skolos iš kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės negali būti išieškomos, todėl jeigu sutuoktiniai gyvena būste, kuris pagal sudarytą vedybinę sutartį yra vieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė, iš tokio turto kito sutuoktinio skolos nebus išieškomos.
Jeigu iki sudarant santuoką vienas iš sutuoktinių turi skolų, tokiu atveju būtina pagalvoti apie ikivedybinę sutartį, priešingu atveju, rizikuojate, kad iš jūsų gaunamų pajamų dalies bus dengiamos sutuoktinio skolos arba bus areštuotas turtas, įgytas santuokos metu. Žinoma, jeigu dėl vienokių arba kitokių priežasčių nenorite sudarinėti vedybinės sutarties, tokiu atveju reikia gerai įvertinti, kokio dydžio yra būsimo sutuoktinio skolos arba įsipareigojimai, ar jis turi asmeninio turto, iš kurio pirmiausia būtų išieškomos jo skolos, ar jo pajamos yra pakankamos vykdyti įsipareigojimus, oficialios ir pastovios, kokios yra jo skolų grąžinimą užtikrinančios papildomos priemonės, pavyzdžiui, įkeistas didelės vertės turtas, yra laiduotojų, banko garantija ir pan.
Tuo metu, jeigu būsimo sutuoktinio skolos yra jau išieškomos priverstinai per antstolius ir ilgą laiką, tokiu atveju ikivedybinė sutartis yra vienintelis būdas užsitikrinti, kad iš ateityje jūsų gaunamų pajamų arba bendrai įsigyto turto nebus išieškomos sutuoktinio skolos.
– O jeigu bėdos jau prasidėjusios, ar galima dar kažko imtis? Pavyzdžiui, ar yra galimybė pasirašyti povedybinę sutartį ir taip apsaugoti savo turtą, kai kitas sutuoktinis kam nors jau įsiskolinęs?
– Taip, svarbu paminėti, kad įstatymas nedraudžia sutuoktiniams susitarti dėl jų turto teisinio rėžimo net ir tuo atveju, kuomet vieno sutuoktinio skolos jau yra išieškomos priverstinai per antstolius. Žinoma, jeigu santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, susitarti, kad šis turtas bus laikomas vieno iš sutuoktinio asmenine nuosavybe, nepavyks, tačiau tokiu atveju galima susitarti dėl ateityje įgyjamo turto ir gaunamų. Kitaip sakant, sutuoktiniai tokiu atveju gali susitarti dėl to, kad kiekvieno iš sutuoktinio gaunamos pajamos ar įgyjamas turtas ateityje bus to sutuoktino asmeninė nuosavybė, kuris pajamas gauna arba kurio vardu turtas yra įsigyjamas.
Todėl tokios situacijos, kuomet yra gaunamas antstolio pranešimas, kad areštuojama dalis gaunamo darbo užmokesčio, dar nereiškia, jog sutuoktinio skolos visada ir bus išieškomos iš nesančio skoloje sutuoktinio darbo užmokesčio. Tokiu atveju galima eiti pas notarą, sudaryti povedybinę sutartį ir susitarti, kad neskolingo sutuoktinio pajamos yra jo asmeninė nuosavybė ir skolos iš šių pajamų nebegalės būti išieškomos.
Sudarant vedybinę sutartį tais atvejais, kuomet jau yra išieškomos vieno sutuoktinio asmeninės skolos, reikia gerai įvertinti, ar tokia vedybinė sutartis nepažeis kreditorių interesų. Jeigu prisidengiant vedybine sutartimi siekiama apriboti kreditoriams skolos išieškojimo galimybes, tokiu atveju kreditorių iniciatyva tokia vedybinė sutartis arba tam tikra jos dalis teismo keliu gali būti pripažinta negaliojanti. Tokie atvejai, kuomet vedybinėje sutartyje susitariama, kad bendras turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, nustatomas nelygiavertės santuokos metu įgyto turto dalys, susitariama, kad vieno sutuoktinio gaunamos pajamos ar pajamų dalis bus kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė, paprastai pripažįstami kaip pažeidžiantys kreditorių interesus. Tačiau jeigu sutuoktiniai susitaria dėl ateityje kiekvieno iš jų gaunamų pajamų arba turto, tai nėra laikoma kreditorių interesų pažeidimu.
Sudarant vedybinę sutartį ir vėliau įsigyjant turtą vieno sutuoktinio vardu, svarbu įvertinti ir tai, kad santuokos nutraukimo atveju toks turtas nebus dalinamas ir priklausys tam sutuoktiniui, kurio vardu jis registruotas. Todėl, jeigu santuokos metu įsigyjamas turtas ir to sutuoktinio lėšomis, kuris yra skolingas, tokį turtą registruojant vieno sutuoktinio vardu, siekiant, kad iš tokio turto nebūtų išieškomos skolos, tokiu atveju santuokos nutraukimo metu jis pretenduoti į šio turto dalį teisės nebeturės.
