Kadangi baterijos keitimas yra brangus malonumas, gamintojų siūlomas garantinis laikotarpis gana aiškiai rodo, ko jie patys tikisi vertindami akumuliatorių patikimumą. Didieji elektromobilių gamintojai, kaip antai „Ford“, „Volkswagen“ ar „Stellantis“ grupės bendrovės, paprastai baterijoms suteikia 8 metų garantiją. Kitaip sakant, elektros energijos šaltinis neturi kelti jokių rūpesčių bent tokį laiką.
„Bendra praktika rinkoje yra 8 metai ir 160 tūkst. nuvažiuotų kilometrų. Kai kurie gamintojai gali pasiūlyti ir daugiau. Pavyzdžiui, „Rivian“ JAV suteikia 280 tūkst. km garantiją, bet tiems patiems aštuoneriems metams. Tai greičiausiai susiję su šiame krašte nuvažiuojamais didesniais atstumais“, – sako elektromobilių ekspertas, platformų bestev4me.eu ir evtest.lt įkūrėjas Tadas Ratkevičius.
Neturėtų kelti rūpesčių bent dešimtmetį
Dažniausiai elektromobiliuose naudojamos šiuolaikinės ličio jonų baterijos yra ganėtinai patikimos ir ilgaamžės, tad jos turėtų ištikimai tarnauti bent dešimtmetį. Nemaža dalis gamintojų lygiagrečiai su pagrindine veikla vysto ir baterijų antrinio panaudojimo technologijas ir randa sričių, kur iš automobilių dėl suprastėjusių charakteristikų išimtos baterijos vis dar gali puikiai pasitarnauti kaip energijos kaupikliai.
Pavyzdžiui, jeigu elektrinio SUV „Ford Mustang Mach-e“, kuris Lietuvoje gana populiarus dėl mažesnės nei 50 tūkst. eurų kainos (įmonėms tai reiškia ne tik subsidiją, bet ir PVM atskaitą), 91 kWh naudingosios talpos baterija po dešimtmečio nusidėvėtų trečdaliu, likusių 60,7 kWh vis dar pakaktų individualiame name gyvenančios vidutinio dydžio šeimos poreikiams tenkinti keletą dienų.
Tačiau ne vienas tyrimas rodo, kad baterijų galimybės gerokai didesnės. JAV Energetikos departamentas prognozuoja, kad šiuolaikinės elektromobilių baterijos tarnaus dar gerokai po joms suteiktų garantinių laikotarpių. Šalyse, kuriose vyrauja nuosaikus klimatas, jos turėtų nekelti jokių rūpesčių 12–15 metų. Ekstremalesnio klimato valstybėse joms numatomas bent 8–12 metų sklandaus tarnavimo laikotarpis.
Kuo ypatingos ličio jonų baterijos?
Ličio jono baterijos pasižymi didesniu energijos tankiu nei, pavyzdžiui, buityje dažnai aptinkami nikelio metalo hidridų akumuliatoriai. Tai reiškia, kad mažesniame pakete galima sutalpinti daugiau energijos. Dar vienas ličio jonų baterijos privalumas – ji palaiko tolygesnę įkrovimo įtampą.
Ličio jonų baterijos trūkumų sąraše – aukšta kaina ir problemiškas tokiai baterijai sukurti reikalingų medžiagų išgavimas ekologiniu bei žmogaus teisių požiūriu. Išgaunant kobaltą ir nikelį, sunaudojama daug energijos, o tam tikrose šalyse (pavyzdžiui, Kongo Demokratinėje Respublikoje) esančios šių žaliavų kasyklos kelia daug klaustukų dėl darbo etikos.
„Dabar pradedamos plačiau naudoti ir ličio geležies fosfatų (LFP) baterijos. Jų savybės geresnės, nes jas galima įkrauti iki 100 proc. Jos pakelia daugiau įkrovimo bei iškrovimo ciklų ir lėčiau savaime išsikrauna. Tačiau jų tankis mažesnis, todėl, norint turėti tiek pat kilovatvalandžių, teks rinktis didesnes ir sunkesnes baterijas“, – paaiškina T. Ratkevičius.
Anot eksperto, daug kas laukia natrio jonų baterijų technologijos proveržio, mat joms nereikėtų tiek daug brangių iškastinių metalų ir jos būtų gerokai pigesnės. Tačiau jų tankis taip pat žymiai mažesnis.
„Bet tiems modeliams, kuriems nebūtina toli važiuoti, jos gali būti geras, nebrangus variantas“, – sako pašnekovas.
Kas lemia baterijos dėvėjimąsi?
Ličio jonų baterijų ilgaamžiškumą bene daugiausia lemia eksploatacijos įpročiai. Nuolat iki galo įkraunamos ir iškraunamos baterijos sparčiau dėvisi, taip pat tokiems akumuliatoriams nėra itin sveika dažnai įsikrauti didele sparta.
Pavyzdžiui, 602 kilometrus viena įkrova nuvažiuojančio visureigio „Ford Explorer“ bateriją galima įkrauti net iki 185 kW sparta, tad tiesioginės srovės sparčiojo įkrovimo stotelėse energijos atsargas nuo 10 iki 80 proc. galima papildyti per 25 min. Tačiau specialistai pataria greituoju įkrovimu naudotis tik tuomet, kai iš tikrųjų reikia – ilgose kelionėse ir pan.
„Dėvėjimasis priklauso ne tiek nuo įveiktų kilometrų ar amžiaus, kiek nuo to, kaip baterijos eksploatuojamos. Pavyzdžiui, kuo greičiau jos įkraunamos, tuo dažniau atsiranda temperatūrų šuolių. Jeigu baterijoje nėra aktyvaus aušinimo sistemos, atsiranda problemų. Ypač svarbu kuo lėčiau ir ilgiau krauti ličio jonų baterijas ir šiukštu neįkrauti 100 proc.“, – rekomenduoja T. Ratkevičius.
Nustatyta, kad palankiausia temperatūra ličio jonų baterijoms yra nuo 10 iki 29 laipsnių Celsijaus. Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad itin žema temperatūra elektromobiliams neturi tokio blogo poveikio kaip aukšta.
„Jeigu elektromobilis įvežamas iš pietinių kraštų, kur jis dažnai stovėdavo lauke, tai jau signalas, kad reikėtų patikrinti baterijos būklę. Nes kai saulėje įkaista automobilis, įkaista ir baterija, ir jeigu taip nutinka nuolat, tai gali sutrumpinti baterijos tarnavimo laiką. Todėl geriau elektromobilius laikyti pavėsyje arba vengti didelių temperatūrų skirtumų“, – rekomenduoja specialistas.
Žmonėms, siekiantiems užtikrinti baterijos ilgaamžiškumą, „Ford“ specialistai taip pat pataria naudotis skaitmeninėmis paslaugomis. Pavyzdžiui, šios markės elektromobilių savininkai per „FordPass“ programėlę nuotoliniu būdu gali nustatyti norimą išvykimo laiką, o elektromobilis pats pašildys saloną naudodamas ne baterijos, o iš tinklo gaunamą energiją. Programėlėje taip pat galima nuotoliniu būdu stebėti elektromobilio įkrovimo būseną.
Degradavimas menksta
Svarbu ir tai, kad taikoma garantija ne tik dėl gedimų pašalinimo, bet ir dėl baterijos degradavimo. Taip vadinamas procesas, kai baterija dėvisi ir dėl to prastėja jos techninės charakteristikos – pavyzdžiui, prarandama naudinga talpa. Dažniausiai gamintojai suteikia garantiją, kad per minėtą 8 metų laikotarpį baterija išsaugos mažiausiai 70 proc. savo pradinės talpos.
„Kai kurie gamintojai laiduoja, kad baterijos degradavimas neviršys tam tikro lygio ir pasižada atstatyti baterijos pajėgumą iki to lygio, jeigu vis dėlto ji degraduotų labiau. Dalis gamintojų netgi pakeičia pačią bateriją. Bet toks elgesys buvo dažnesnis elektromobilių aušroje, o dabar baterijos tapo patikimesnės“, – pastebi T. Ratkevičius.
Štai „Teslos“ savininkų Nyderlanduose atliktas tyrimas parodė, kad „Model S“ sedanuose montuojami baterijų paketai vidutiniškai degradavo apie 5 proc. per pirmuosius 75 tūkst. nuvažiuotų kilometrų. Ši kreivė darosi nuožulnesnė augant kilometrų skaičiui: nuvažiavus daugiau nei 220 tūkst. kilometrų, elektromobiliai vis dar išlaikė bent 90 proc. originalios talpos.
Saugumas ir patogumas
Dar vienas svarbus veiksnys – baterijų (kaip ir visų kitų elektros komponentų) saugumui Europoje ar JAV taikomi aukščiausi standartai. Elektromobilių baterijos privalo būti montuojamos specialiai apsaugotame sandariame karkase, o prieš gamybą turi atlaikyti seriją išbandymų didelėmis perkrovomis, ekstremaliomis temperatūromis, gaisrais, avarijų imitacijomis, panardinimu į vandenį, vibracijomis ir trumpuoju jungimu.
Elektromobilių aukštos įtampos laidai papildomai izoliuojami, o automobiliuose įrengiamas specialus srovės pertraukiklis, kuris leidžia vienu paspaudimu išjungti visą elektros sistemą.
Specialistai dėl saugumo ir patogumo pataria nepamiršti atnaujinti programinės įrangos. Moderniausiuose elektromobiliuose, kaip antai minėtuose „Mustang Mach-e“ ar „Explorer“, programinę įrangą galima atnaujinti internetu.
