aA
Politinės ir emocinės audros dėl Ukrainos ateities – artimosios ar ir fundamentaliosios – gožė teigiamus Vilniaus ES Viršūnių susitikimo sprendimus, Azerbaidžano, Gruzijos, Moldovos artėjimo žingsnius. Nestokota propagandinių pastangų rodyti Ukrainos kryžkelę kaip visos Europos Sąjungos ir pačios Lietuvos joje „nesėkmę“. Tam ir šiaip naudojamas bet kuris pretekstas; daug investuojama, kad nusiviltume Kovo 11-osios pasirinkimu, ilgėtumės rytų šalelės. Ši programa tęsis.
V. Landsbergis. Ukrainopauzė? Ne!
© AP/Scanpix

O Ukraina visų mūsų mintyse. Tegu ji ten ir toliau gyvai plaikstosi, rūpi. Ukrainiečiai ir visi Ukrainos piliečiai savo ruožtu karštai svarsto torpeduotą, prezidento silpnybėse pakabintą pasirinkimą, nes būtent jiems tenka ir teks pasirinkti. Po pusantrų metų arba anksčiau, galbūt rytoj. Sveikinsim ir švęsim, jei Ukrainoje įvyks lūžis. O ten ir gruodį gali ateiti Sausio 13-oji, ypač, jei Maskva vėl siunčia „Alfą“. Mes turim talkinti savo dėmesiu ir patirtimi. Jų šalies pauzė, jei taip atsitiks, neturėtų virsti tik laukimu ir pykčio jausmais. Yra darbų.

Ukrainos pilietinei visuomenei reikia bręsti link darbingesnės, mažiau korumpuotos santvarkos, link joje gyvenančių tautų tarpusavio susipratimo ir sutarimo vardan Europos. Matėme antai Vilniuje totorių atstovus – Ukrainos totorių, kuriems viskas aišku. Už Europą! Ukraina galėtų juos labiau palaikyti. Totoriai vargsta patyrę sovietų totalinį naikinimą. Reikia dar ukrainiečiams ir lenkams susitaikyti, kad senoji kontora nebekurstytų vienų prieš kitus. O kur stos Ukrainos rusai? Čia turbūt didžiausias Ukrainos visuomenės uždavinys – tapti viena visuomene. Ko gera, šiandien tai jau vyksta, padėk Dieve.

Mažiau bauginami „supuvusiais Vakarais“ ar pagreitinta „ukrainizacija“, tenykščiai rusai, tikiu, norės būti europiečiais kartu su visa Ukraina. Nekomanduos jiems Kijeve, viliuosi, jokia tenykštė „Latvių gatvė“. Priešingai , europietiška Ukraina įtakos Rusiją.

Ak, ir mūsyse buvo siūloma kiekvieną rusą vadinti kolonistu. Sąjūdis to nedarė, ir daug rusų rėmė Lietuvą. Siūlyta moti ranka į savo lenkus, nors jų tarpe turim daug artimų Lietuvai. Kodėl dabar atiduodam endekams? Po kiek leidžiam Varšuvai supirkinėti Lietuvos vaikus?

Ak, turime mes ir lietuviakalbių sovietgalvių. Kuo jie geresni už ukrainietiškai pravardžiuojamus „maskolius“? Tas pravardžiavimas, einąs nuo carų laikų, nūnai tetiktų keturkampei stalininei galvai, ryjančiai „tarybines dešreles“ ir estradines deržavines plaštakes, o ne tėvų kilmei ir pase įrašytinai (tą kažkodėl siūlom!) tautybei. Gyveni, dirbi Lietuvoje ir jai, tai ir būk pilietinis lietuvis. Nelakstyk skųstis į Maskvą. Esi ukrainietis pagal vietą žemėje ir šalies pilietybę, kokia kalba bekalbėtum, tad ir neik prieš Ukrainą. Atrodo, ši dvasia dabar ima ten viršų, gal susvyruos ir nomenklatūra, ir omonininkai.

Ne vienoje šalyje aplink Ukrainą - o per Lenkiją ir iki Lietuvos - matome manevrus paveikti kylančius jaunimo sąjūdžius, kreipti juos muo atgimstančio patriotizmo į primityvų ir save teršiantį nacionalizmą. Apsimoka infiltruoti ir vieną kitą samdinį, kad nurodytoj vietoj suriktų „Juden raus!“ . Arba Kijevo aikštėje siunčiant kažką “ į getą!“ Kontora. Tų populistinių ir provokuojančių manevrų bendrasis vardiklis – prieš Europos Sąjungą. Lietuvoj lašinamos nuolatinės to viruso injekcijos : Vakarai išsigimsta, o „prie ruso“ buvo geriau. Planinga „slaptinių“ veikla ir kai kurie pasiekimai. Juolab – įjungiant autoritetus. Antai aukštieji rusų ir lenkų dvasininkai kartu pasisakę, atseit, „priešas –ne Maskva“, bet Europos liberalioji demokratija, bedievybė ir gėjai. Komunaciams belieka apsimesti tikinčiais, ir „Maskva“ klesti.

Čia reikia daug proto visiems. Nesam tobuli, bet mūsų patirtis net su lietuviškom klaidom bus naudinga sesei Ukrainai.

Prieš dvidešimt suvirš metų Lietuvos šūkiai buvo: Laisvė! Nepriklausomybė! Šiandien visų tautų ukrainiečių šūkis: Europa! Jame ir laisvės, ir orumo, ir pažangos turinys.

Gyvuok, ryžtu ir viltimi graži Ukraina.Tegul dangus tave saugo nuo Kremliaus golovažudžių.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Didžioji dalis 5-11 klasių mokinių į mokyklas negrįš: ministrė šokiruota, bet direktoriai turi savų argumentų psichologines pasekmes vaikai jaus ilgai (133)

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė penktadienį pranešė, kad tik 3...

Nausėda Seimui siūlo 50 eurų didinti NPD: uždirbantys MMA gautų 10 Eur daugiau (61)

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus,...

Laukiant galimybių paso – raginimas visiems gyventojams: per šią savaitę pasitikrinkite duomenis e.sveikatoje (95)

Nuo kitos savaitės Lietuvoje ruošiantis pradėti naudoti Galimybių pasą, Registrų centras...

Vakarams – Lavrovo perspėjimas nereikšti pretenzijų: tai mūsų teritorija

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį perspėjo Vakarų šalis...

Dėl COVID-19 kilmės – 18 mokslininkų pasirašytas laiškas (78)

18 mokslininkų iš prestižinių tyrimų institucijų ragina savo kolegas nuodugniau ištirti...

Regimantas Dima | D+

Resursas, dėl kurio vyksta karai, o Lietuva jo turi per akis: tuoj konfliktai dėl naftos liks užmarštyje

Į mūsų Žemės rutulį ateina nauji karai. Naujausios geopolitinės įtampos kils dėl vandens,...

Lietuva planuoja pirkti 5,58 mln. „Pfizer“ vakcinų 2022-2023 metais (52)

Vilnius, gegužės 17 d. (BNS). Vyriausybė pirmadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos...

Lukašenka jėgos struktūroms atrišo rankas (99)

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka...