Pirmasis Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos posėdis prasidėjo 1990 m. kovo 10 d. vakare. Jis buvo tiesiogiai transliuojamas per Nacionalinį radiją ir televiziją. Jo metu išrinkta ir patvirtinta Balsų skaičiavimo komisija, Mandatų komisija, pirmosios sesijos sekretoriatas. Daugiausia laiko buvo diskutuojama dėl Aukščiausiosios Tarybos pirmininko rinkimo tvarkos. Posėdis baigėsi 23 val. vakaro.
Kovo 11 d. buvo surengti du posėdžiai. Darbas prasidėjo 9 val. ryto ir tęsėsi iki vėlyvo vakaro. Posėdžių metu buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Juo tapo Vytautas Landsbergis. Taip pat išrinktas Prezidiumas, patvirtinti Ministrų Tarybos Pirmininko įgaliojimai. Pareigos pavestos eiti Kazimierai Danutei Prunskienei.[5]
Trečiojo posėdžio metu buvo priimtas penkių dokumentų rinkinys, įskaitant laikinąjį pagrindinį įstatymą, kuris padėjo teisinius pagrindus Nepriklausomybės atkūrimui. 22:44 val. buvo oficialiai paskelbta apie Lietuvos valstybės Nepriklausomybę. Už Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymą balsavo 124 deputatai. Dar 6 asmenys susilaikė. Balsuojančių prieš nebuvo.[6]
Į pirmąjį posėdį susirinkę dar kaip Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai, trečiojo posėdžio pabaigoje išsiskirstė jau kaip demokratinio Lietuvos Respublikos parlamento nariai.
SSRS neketino pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. 1990 m. balandžio 18 d. ji įvedė Lietuvai ekonominę blokadą, sustabdė ar smarkiai apribojo žaliavų tiekimą. Auganti įtampa kulminaciją pasiekė 1991 m. sausį. Į Baltijos šalis buvo įvesti Sovietų Sąjungos kariuomenės desantininkų daliniai, o sausio 12 d. Vilniaus gatvėse pasirodė šarvuota technika. Tuo metu prie Spaudos rūmų, televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato ir parlamento susirinko minios žmonių, taikiai nusiteikusių ginti nepriklausomybę. 1991 m. sausio 13 d. ginkluotos SSRS agresijos metu žuvo 14 žmonių.
Rusijos federacija pripažino visišką Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. liepos 29 d. su Lietuva pasirašydama sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų.