Kaip rašo protingose knygutėse, valdžia ir visuomenė susitaria, kad vieni atstovauja jos interesams, kiti tiesiog „antstatą“ gerbia ir išlaiko bei paklūsta. Demokratinėse visuomenėse, jei kuri nors iš sutartų sąlygų netinka, valdžia perrenkama. Tačiau valstybė ir jos institucijos negali normaliai funkcionuoti be hierarchinės sistemos, kurioje aiškus pavaldumas ir egzistuoja institucinė pagarba vieni kitiems.
Viena Petrui Gražuliui, už tai, kad balsavo už kitą Seimo narį. Tą iki jo darė daugybė Parlamento narių ir kai kurie net buvo pagauti už rankos, bet toliau liko Seime. Išskyrus Liną Karalių. Tačiau Petrui atleista nebuvo. Jam teko rinktis daiktus Seimo viešbutyje ir keliauti iš kur atėjęs, nes mandato po daugybės seimanariavimo metų neteko. Petras buvo giliai nustebęs. Pikti liežuviai kalba, kad jį tiesiog „išdūrė“ kolegos, su kuriais viskas buvo suderinta. Pokiliminės kovos pasekmės.
Kitas balsavimas taip pat įspūdingas – nuteistas ir kalėjime dienas leidžiantis Vytautas Gapšys, iškilmingam balsavimui buvo atgabentas tiesiai iš kalėjimo kameros.
Tarsi norėta jį mesti lauk iš Seimo, tačiau nepavyko. Jis liko toliau dirbti Seime, gaus algą ir, galimai, kalėjimo prižiūrėtojai jam turės organizuoti sąlygas nuotoliniam darbui. V. Gapšys toliau intensyviai dalyvaus priimanti ir kuriant visų mūsų gyvenimus reguliuojančius teisės aktus.
Baudžiamojo kodekso pataisas, jei tokios nutiks šią kadenciją, taip pat. Kodėl taip pat dirbti negali, pavyzdžiui, Kauno savivaldybės administracijos direktorius, eurus kolekcionavęs stiklainiuose, kuris net nėra nuteistas laisvės atėmimo bausme, tik atsipirko bauda, nėra aišku.
Kalbant rimtai, abu šie atvejai, tikėtina, tylių politinių susitarimų pasekmė. Mes niekada nesužinosime, ar už V. Gapšiui palankų, o P. Gražuliui nepalankų balsavimą atitinkamos partijos negaus kokių nors preferensijų, kad ir darbo vietų skalsiose įstaigose. Kadencija baiginėjasi, reikia pasirūpinti savais ir artimaisiais.
Prie posėdžio prisijungė tik Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Justina Čunderova, kuri informavo, kad Saugomų teritorijų tarnybos atstovai negali dalyvauti posėdyje, nes jie užimti kituose renginiuose.
Viktoras Pranckietis nutraukė prelegentę ir pareiškė, kad komitete norėtų matyti pasisakantį ne žemesnio rango nei viceministras politiką ir klausytis patarėjos atsisakė. Paprašė pakomentuoti šį klausimą Žemės ūkio ministerijos atstovą, kuris būtų bent viceministro rango. Tačiau iš šios organizacijos posėdyje jau nieko nebuvo.
Dar prieš keletą metų buvo neįsivaizduojama, kad kurios nors įstaigos vadovas tiesiog leistų sau ignoruoti Seimo komiteto ar ministerijos, kuriai priklauso jo įstaiga, kvietimą. Dabar tai norma. Bet kuris valdininkas žino, kad gali į tokius kvietimus nekreipti dėmesio, nes jokių pasekmių jam nebus.
Kaip ir mokesčių mokėtojų pinigų taškymas kairėn dešinėn. Juk pinigai „niekieno“, juos galima taškyti atsipalaidavus. Lietuvos kalėjimų tarnyba netrukus verslininkams atseikės beveik pusę milijono eurų už modulinius namelius, kurie šių Pravieniškių kalėjime net nepastatė. Ir jau net neplanuoja statyti.
Tokia valstybės tarnautojų „žaidimų“ kaina: kilusį ginčą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba bendrovei „KT Modules“ privalo sumokėti daugiau kaip 462 tūkstančius eurų nuostolių atlyginimą bei daugiau kaip 11 tūkst. Eur atsiėjusias bylinėjimosi išlaidas. Dar beveik 6 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų buvo sumokėta kitoje su šia susijusioje byloje.
Tokių atvejų daugybė. Užtenka prisiminti dešimtimis, o gal ir šimtais išduodamus neteisėtus statybos leidimus, kuriuos uždavė valdininkai geriausiu atveju atleidžiami iš darbo, o dažnai išvis nenukenčia.
Tačiau šios istorijos turi blogesnį, ne finansinį, atspalvį – visuomenė mato, kad tie, kuriuos ji išlaiko, gyvena siekdami tik savo, o ne bendrojo gėrio interesų. Nelikus abipusės pagarbos ir nustatytų žaidimo taisyklių įvairios piktžaizdės tik gilėja.
Autorius feisbuke
