Dešimtmečius Europą persekiojantis melas: maisto priedų sąraše citrinos rūgštis atsidūrė tarp vėžį sukeliančių medžiagų

Teiginiai

Sąrašas, patalpintas socialiniuose tinkluose: kodu E330 žymimas maisto priedas – citrinos rūgštis – yra kancerogeninė medžiaga (ČIA).

Verdiktas

Socialiniuose tinkluose paskleistas sąrašas atitinka jau kelis dešimtmečius platinamos Villejuif skrajutės turinį. Jame citrinos rūgštis, žymima kodu E330, klaidingai priskiriama prie kancerogeninių medžiagų. Villejuif skrajutė įvardijama kaip masinio nunuodijimo gandas, ant kojų sukėlęs visą Europą. Šios skrajutės autorius nėra žinomas, tačiau ji buvo melagingai susieta su žymia Prancūzijoje, Villejuif mieste, įsikūrusia ligonine. Pati ligoninė bet kokias sąsajas su skrajute ne kartą paneigė.

Melo detektoriaus komentaras

Gana išsamus maisto priedų sąrašas socialiniuose tinkluose nuvilnijus nepasitenkinimo bangai dėl neseniai įsigaliojusio Europos Komisijos reglamento, leidžiančio kai kuriuose produktuose naudoti svirplių miltelius, sulaukė itin didelio dėmesio. Juo imta dalintis ir asmeniniuose profiliuose, ir „Facebook“ grupėse, kurių nariai diskutuoja apie maisto produktų sudėtį, ieškodami joje pasislėpusių su vabzdžiais susijusių priedų. Prieš kelis metus tuo pačius sąrašu dalinosi ir kai kurie Lietuvos naujienų portalai, nurodydami, kad šią informaciją pateikė Villejuif ligoninė, įsikūrusi Prancūzijoje.

Iš pirmo žvilgsnio sąrašas nesukelia jokių įtarimų, kol nepradedama gilintis į E raidėmis žymimų maisto priedų kodus. Pavyzdžiui, paprasčiausia citrinos rūgštis, žymima kodu E330, sąraše atsidūrė tarp aukščiausią pavojaus lygį pasiekusių kancerogeninių medžiagų.

Citrinos rūgštis natūraliai aptinkama tiek gamtoje, tiek žmogaus kūne. Žmoguje kasdien susidaro ir metabolizuojama apie 2 kg citrinos rūgšties. Šis fiziologinis procesas yra labai gerai išvystytas ir gali apdoroti labai didelius kiekius citrinos rūgšties kiekį, jei jos koncentracija yra maža. Taip pat tyrimų metu nebuvo nustatyta, kad citrinos rūgštis turėtų kancerogeninį poveikį (ČIA). Apskritai E330 kodu žymima citrinos rūgštis yra vienas nekalčiausių ir saugiausių maisto priedų. Vartojamas saikingais kiekiais šis priedas žmogui yra naudingas.

Tad kaip gi citrinos rūgštis maisto priedų sąraše galėjo atsidurti tarp kancerogeninių medžiagų?

Šio sąrašo ištakos siekia praėjusio amžiaus 8-ą dešimtmetį, kai tarp žmonių pradėjo cirkuliuoti skrajutė, siūlanti boikotuoti kelis žinomus maisto ir gėrimų prekės ženklus, tokius kaip „Cola“, „Schweppes“, „Martini“ ir kitus. Skrajutėje buvo pranešama, kad šie prekės ženklai savo produkcijoje naudoja maisto priedus Prancūzijoje pripažintus kaip turinčius kancerogeninį poveikį, itin pavojingus žmonių sveikatai. į sąrašą tarp pavojingiausių priedų, galinčių sukelti vėžinius susirgimus, pateko ir kodu E330 žymima citrinos rūgštis.

Skrajutėje buvo nurodyta, kad jos autorystė priklauso Villejuif ligoninei Prancūzijoje, todėl žmonės pasitikėjo platinamu sąrašu. Villejuif – tai nedidelis miestas šalia Paryžiaus, kuriame įsikūrusi ligoninė tarptautiniu mastu garsėjo dėl čia atliekamų vėžio tyrimų.

Skrajutė netruko pasklisti iš lūpų į lūpas ir iš rankų į rankas ir Europoje sukėlė didelį ažiotažą. Villejuif mieste įsikūrusios ligoninės atstovai ne kartą paneigė bet kokias skrajutės sąsajas su ligonine, tačiau džinas jau buvo paleistas iš butelio – susidomėjimas skrajute neatslūgo.

Tas pats klaidingą informaciją pateikiantis ir be reikalo vartotojus gąsdinantis sąrašas išlieka gyvas iki šiol, tik dabar jis platinamas nebe gandų ar skrajučių pavidalu, o internetu. Villejuif skrajutės turinys buvo ne kartą paneiginėjamas profesorių, ekspertų, oficialių institucijų, o jos neįtikėtinas populiarumas aptarinėjamas gandų ir dezinformacijos platinimo kontekste. Pavyzdžiui, Gandų tyrimo ir informacijos apie gandus fondo (Paryžius, Prancūzija) prezidentas bei l'Ecole des Hautes Etudes Commerciales ir l'Institut Supérieur des Affaires komunikacijos profesorius J. N. Kapferer 1989 m. parašė straipsnį, kuriame Villejuif skrajutės fenomeną aptarė kaip masinio nunuodijimo Europoje gandą ir gilinosi į tai, kaip ir kodėl šis gandas plito, įgaudamas vis naujas formas, bei jo poveikį žmonių elgesiui (ČIA).

Tuo tarpu organizacija „Synpa“, atstovaujanti bendroves, gaminančias arba platinančias specialiuosius maisto ingredientus, netgi sudarė sąrašą visų institucijų ir asmeninių iniciatyvų nuo 1979 m. iki 2011 m. bandžiusių viešai paneigti Villejuif skrajutės turinį (ČIA).

• Šaltiniai
• Contemporary Legend– A Reader, Gillian Bennett, Paul Smith
• Citric panic
• The Villejuif tract, what is it?
• Is citric acid (E330) carcinogenic?
• SIDS Initial Assessment Report. Citric acid
• A MASS POISONING RUMOR IN EUROPE Get access Arrow
• Le tract de Villejuif, qu'est-ce que c'est ?
• La Synpa. Missions