Gruodžio 10 dieną, kai Maroke prasidėjo tarptautinė JT konferencija, M. Puidokas ir N. Puteikis apskundė sprendimą priimti tarptautinį migracijos paktą. Parlamentarai šį skundą argumentavo tuo, kad svarstymui pateiktas dokumentas buvo angliškas, todėl ne visi seimo nariai turėjo galimybę jį perskaityti. Be to, seimo nariai atkreipė dėmesį į tai, kad paktas priimtas neatsiklausus šalies gyventojų nuomonės.
Seimo posėdžio metu susirūpinimą dėl migracijos pakto išreiškė ir L. Kasčiūnas, užsimindamas, kad, nors pristatant paktą buvo minima, esą jis neturės jokios teisinės galios, negalima nuvertinti vadinamojo švelniosios galios (ang. soft power) faktoriaus, kuris ilgalaikėje perspektyvoje gali lemti ir teisinius sprendimus. Vėliau kalbėjęs N. Puteikis taip pat pabrėžė griežtų priemonių, įgyvendinant migracijos politiką, svarbą.
Politikas pateikė Turkijos pavyzdį, sakydamas, kad kol kas migrantų srautus nuo veržimosi į Europą atgraso Europos Sąjungos (ES) ir Turkijos sudaryta sutartis ir ES skiriami milijonai, tačiau dėl kokių nors priežasčių sutarčiai nustojus galioti į Europą, o kartu ir Lietuvą, plūsteltų migrantų banga.
DELFI nutarė įsitikinti N. Puteikio pateiktų faktų tikrumu ir pirmiausia patikrinti, kokią sumą už migrantų sulaikymą Turkijoje moka ES ir ar iš tiesų į Europą bando patekti ne tik bėgantys iš karo zonos sirai, bet ir pabėgėliai – apsimetėliai.
Kiek Europos Sąjungai kainuoja migrantų krizė?
Pirmiausia DELFI susisiekė su N. Puteikiu ir paprašė atsiųsti faktus pagrindžiančių įrodymų. Politikas elektroniniu paštu atsiuntė du 2016 metais išplatintus BNS pranešimus spaudai ir tais pačiais metais portale lzinios.lt skelbtą straipsnį.
ES ir Turkijos susitarimas buvo pasirašytas 2016 metų kovo mėnesį. Susitarimu siekta atbaidyti į Europą vykstančius migrantus. Turkija pasižadėjo daugumą iš Turkijos į Graikiją atkeliavusių migrantų deportuoti atgal į Turkiją ir griežtinti sienų kontrolę. ES už šiuos veiksmus pažadėjo Turkijai sumokėti 6 milijardus eurų ir taikyti Turkijos piliečiams bevizį režimą ES šalyse narėse.
Humanitarinę pagalbą Turkijoje esantiems nelegaliems migrantams, ES pasiekus susitarimą su Turkija, pasižadėjo skirti ir Lietuva. Europos Komisijai (EK) Lietuva įsipareigojo pervesti 5,2 milijonus eurų.
Neilgai trukus po susitarimo, rugsėjo mėnesį, de facto kai kurie jo aspektai buvo sustabdyti, o Graikijoje dirbantys Turkijos pareigūnai sugrąžinti atgal į Turkiją. Po nepavykusio liepos mėnesio perversmo Turkijoje buvo didelių sutrikimų – kai kurie pareigūnai nušalinti nuo pareigų, o Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovams neleista patekti į du pagrindinius migrantų sulaikymo centrus. Šie veiksmai sukėlė abejonių, ar tikrai Turkija laikosi susitarimo.
Neramumams praėjus, Turkijos pareigūnai, vis dėlto, sugrąžinti atgal į Graikiją vykdyti nelegalių migrantų kontrolės.
Dabar, po susitarimo praėjus dvejiems metams, ES teigia jau skyrusi Turkijai pusę žadėtos sumos, 3 mlrd. eurų. Už šias lėšas įvykdyti 72 migrantų reikmėms skirti projektai, daugiausia jomis padengtos sirų vaikų švietimo išlaidos. Tuo tarpu Turkija teigia iš ES kol kas sulaukusi tik 1,85 mlrd. eurų.
Šiuo metu Turkijoje glaudžiasi 3,5 milijonų sirų migrantų. Turkijoje jie oficialaus pabėgėlio statuso neturi, tačiau sirų turimas statusas suteikia teisę į medicininę priežiūrą ir išsilavinimą.
Remiantis „Eurostat“ duomenimis, ES ir Turkijos pasiektas susitarimas veikia. Lyginant 2015 metų prieglobsčio Europoje prašytojų paraiškas (1322,8) su 2017 metais pateiktomis paraiškomis (704,6), matyti, kad migrantų skaičius sumažėjo beveik perpus.
Kaip tampama siru
Kaip seime kalbėjo N. Puteikis, griežtesnė sienų apsauga turėjo suveikti kaip priemonė nelegaliems migrantams, siekiantiems apgaule patekti į Europą, atbaidyti. Šiuo metu nelegaliai į Europą bandantys patekti migrantai sulaikomi Graikijoje ir deportuojami atgal į Turkiją. Tuo tarpu visi nelegaliai keliaujantys sirai pakeičiami prieglobsčiui Europoje pareiškimus pateikusiais sirais.
Prieš ES pasiekus susitarimą su Turkijos vyriausybe, 2015 metais, didieji žiniasklaidos portalai, tokie kaip „The Washington Post“, „The Telegraph“ ir kiti, taip pat žurnalas „Foreign Policy“ mirgėjo žinutėmis apie suklastotus Sirijos pasus, kuriais mėgina pasinaudoti ekonominiai migrantai daugiausia iš Šiaurės Afrikos šalių.
2015 britų portalo „MailOnline“ žurnalistas atliko tyrimą ir pamėgino įsigyti siriškus dokumentus. Turkijoje už sirišką pasą, tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą jis sumokėjo 2000 JAV dolerių. Tušti dokumentai buvo pavogti iš Sirijos, o vėliau užpildyti klastotojų – į juos įklijuota žurnalisto nuotrauka, įrašytas Alepe žuvusio siro vardas.
Tokiu būdu patekti į Europą pasinaudojo daug ekonominių migrantų. Kaip rašė „The Washington Post“, „čia yra puikiai apsirengusių iraniečių, kalbančių farsi kalba, kurie tikina esantys persekiojami jazidai iš Irako. Čia yra indai, nekalbantys arabiškai, bet sakantys, jog yra iš Damasko. Čia yra pakistaniečiai, albanai, egiptiečiai, kosoviečiai, somaliečiai ir tunisiečiai, atvykę iš šalių, kuriose yra užtektinai skurdo ir žiaurumo, bet nėra karo.
Nieko neturėtų stebinti, kad dauguma migrantų mėgina apsimesti tuo, kuo nėra. Prizas, vis dėlto – galimybė pasinaudoti privalumais, apsigyventi ir dirbti Europoje.“
Vertinga žaliava teroristams
Tačiau daug didesnę grėsmę Europos saugumui kelia ne ekonominiai migrantai, o tai, kad netikrais siriškais pasais gali pasinaudoti potencialūs teroristai. 2017 metais Vokietijos laikraštis „Bild am Sonntag“ skelbė apie tai, kad „Islamo valstybės“ kovotojai turi maždaug 11 100 neužpildytų siriškų pasų, į kuriuos galima įrašyti bet kokio asmens duomenis. Daugiausia problemų kelia tai, kad šie dokumentai yra tikri, todėl tai – ypač vertinga žaliava dokumentų padirbinėtojams.
Tyrėjai surinko tokių „tuščių“ pasų serijos numerius ir informaciją apie juos išdavusias tarnybas, todėl šių dokumentų savininkai gali būti susekti. Vis dėlto, daugiausia sunkumų tikrinant dokumentų tikrumą kyla ne Vokietijoje, bet Graikijos pasienyje. Ne visi graikų pasienio punktai yra aprūpinti reikiama įranga asmens dokumentų tikrumui tikrinti, arba ekspertais, kurie galėtų šį darbą atlikti.
Taigi, seime bandydamas pabrėžti migrantų krizės aktualumą, N. Puteikis iš dalies buvo teisus, tačiau suklydo nurodydamas tikruosius skaičius. Nelegaliems migrantams atgrasyti ES Turkijai skiria ne šimtus milijonų, o milijardus eurų.
Vokietijos imigracinės tarnybos gali susekti netikrus pasus, tačiau būta atvejų, kai dėl žmogiškųjų išteklių ir laiko stokos migrantai patekdavo į šalį su padirbtais dokumentais. Daug sunkumų, tikrinant pasus, patiriama graikų pasienio punktuose, nes kai kuriuose iš jų trūksta kvalifikuotų ekspertų arba reikalingos įrangos.
- Šaltiniai
- Sprendžiant ES migrantų krizę, Lietuva Turkijai skirs 5 mln. eurų; BNS; 2016.03.13
- Miglota Turkijos ir ES susitarimo dėl migrantų ateitis (parengta pagal BNS informaciją); Lietuvos žinios; 2016.09.02
- The EU-Turkey refugee agreement: A review; Deutsche Welle; 2018.03.18
- The EU Facility for Refugees in Turkey; ec.europa.eu
- „Eurostat“ prieglobsčio statistika
- Migrants are disguising themselves as Syrians to enter Europe; The Washington Post; 2015.09.23
- PASSPORT TO TERROR: MailOnline reporter buys Syrian papers being sold to ISIS fighters sneaking into Europe hidden among refugees; MailOnline; 2015.09.17
- Laikraštis: „Islamo valstybė“ turi per 11 tūkst. neužpildytų siriškų pasų; BNS
- Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos; Jungtinės tautos; 2018.07.30